Nerimtadarbiški latvinėjimai (tęsinys): Rygoje 1935 metais

Kriminalistika:

1934 m. Rygoje įvyko 238 savižudybės, 1935 m. – tik 199. Įvyko 123 autokatastrofos ir susidūrimai – 25% mažiau nei 1934 m. […] 1935 m. rastas 31 kūnas, nuskendo 38 asmenys. Vykdydami tarnybines pareigas, buvo sužeisti 3 policininkai. 1934 m. įregistruoti 324 gaisrai, 1935 m. – 293. Gaisrų padaryti nuostoliai sumažėjo 50% […] 1934 m. įvykdyta 15 žmogžudysčių (visos išaiškintos), 30 plėšimų (išaiškinti 22), 658 stambesnės vagystės (išaiškintos 519), 3536 smulkios vagystės (išaiškintos 1632). 1935 m. įvykdyta 13 žmogžudysčių (išaiškinta 12), 28 plėšimai (išaiškinti 21), 528 stambesnės vagystės (išaiškintos 444), 3307 smulkios vagystės (išaiškintos 1650). (p. 37).

Pastatai, namai, butai:

[1935 m.] Rygoje iš viso buvo 32514 pastatai. Iš jų 17684 gyvenami namai, 384 įstaigų ofisai, o 1448 netinkami gyventi namai. 67% pastatų mediniai, tiktai 26% mūriniai; daugiau nei pusė gyvenamųjų namų vienaukščiai. Tik 664 (3,7%) gyvenamuosiuose namuose buvo centrinis šildymas. Iš viso Rygoje buvo 102106 butai, iš jų neapgyventi – 3770. 3,5% rygiečių gyveno rūsiuose ir mansardose įrengtuose butuose. (p. 38).

Maitinimas, gėrimai, poilsis:

1935 m. Rygoje buvo 21 pirmos rūšies restoranas ir 30 antros rūšies. Šnicelis kainavo 1,6 lato. „Ką geria Rygoje? Daugiausia alų. Per metus Latvijoje išgeriama apie 5 mln. litrų alaus (per šventes apie 150000 litrų). Didžioji dalis – Rygoje.“ „Dailės teatre buvo 768 vietos. Jį per metus aplankė 194000 žiūrovų. 1935 m. labiausiai lankomi spektakliai buvo A. Deglavo ‚Senasis pilies ponas‘ ir V. Lacio ‚Tolimas kelias‘.“ Kavinėse kavos puodelis kainavo apie 40 santimų. „1935 m. Rygoje buvo 35 kino teatrai su 14100 vietų. Per metus parodyti 276 pilnametražiai filmai, kuriuos pasižiūrėjo apie 6000000 žiūrovų. Mėgstamiausi meilės filmai su laiminga pabaiga.“ Tais metais „Rygoje veikė 5–6 šokių mokyklos, cirkas (per metus apie 100000 lankytojų), 2 karuselės, 5 tirai, 23 įvairios kitos pasilinksminimų vietos. (p. 41–42).

Iš: Ulmaņlaiki. Leģendas un fakti, sastādijis Viesturs Avots, Rīga: Jumava, 2010.

P. S. Knygos viršelio nuotraukoje juodai apsirengusi ponia (pirmoji iš kairės) – Lietuvos užsienio reikalų ministro žmona p. Lozoraitienė. Ši nuotrauka iš Latvijos nepriklausomybės dvidešimtmečio minėjimo 1938 m. lapkričio 18 d. Rygos pilies salėje.

2012-07-24