Senas pokalbis apie tai, kas yra / nėra „geriausia knyga“

2017 m. Knygų mugės proga

Man:

– Kodėl jūs [tipo, ten ~visokie keistuoliai literatai/-logai – V. B.] sakote, kad ne tos ar nebūtinai tos knygos yra geriausios, kurios yra skaitomiausios, perkamiausios, žinomiausios ir visokios kitokios -ausios?

Aš:

– Jeigu perkamiausia, paklausiausia, „važiuojamiausia“ mašina yra, tarkim, „VW Passat“, o perkamiausias, paklausiausias ir „valgomiausias“ maisto produktas, tarkim, – „šlapdešrė“ bei „sosiskos“, ar tai reiškia, kad „VW Passat“ yra geriausia mašina, o „šlapdešrė“ ir „sosiskos“ – gurmaniškiausias maistas?

Man:

– Aaa. Tai gal tada ir logiška viskas.

2017-02-25

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – klausia…

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – klausia atsitiktinių praeivių šios dienos „Šiaulių kraštas“.

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – jau kelinti metai įtariai-klausiamai žiūrima iš ŠMM.

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – jau kelinti metai retoriškai tarpusaviškai klausinėjamasi Šiauliuose visų tų, kas dar bent kiek „šilti“ socialiai ir visuomeniškai.

O ar nebūtų tikslingiausia tiesiog anonimine anketa apklausti visus Šiaulių ir 4–5 aplinkinių rajonų dvyliktokus–dešimtokus, užduodant jiems vienintelį klausimą: „Ar ketini stoti į Šiaulių universitetą?“ (bei jųjų tėvelius: „Ar ketini leisti savo vaiką į Šiaulių universitetą?“)? Taigi štai ji – toji tikslinė grupė, kuri duotų kuo aiškiausią atsakymą, ar Šiauliams reikia universiteto.

Bet ar norima tą atsakymą išgirsti?

2017-02-22

Apie latvius ir „Dievų mišką“

Savireklamuoju straipsnį „Latviai Dievų miške. Dievų miškas Latvijoje“, kuriame yra atsakymai ir į tokius klausimus:

a) koks „Dievų miško“ sakinys „nesiverčia“ į latvių kalbą (ir į rusų, lenkų… kalbas) ir kodėl?

b) kaip į „Dievų miško“ latviškąjį vertimą reagavo Latvijoje gyvenę buvę Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai?

c) kaip žemiau cituojamą „prišliaužimo“ situaciją 1969 metais aprašė pats „vienas latvelis, jaunas toksai bernužėlis“ Voldemaras Graubė (Voldemārs Graube)?

Prišliaužė prie manęs ir vienas latvelis, jaunas toksai bernužėlis, Stutthofe išsėdėjęs ištisus metus, temokėjęs kalbėti tiktai latviškai – ir tai labai negausiai. Jis dabar turėjo pleuritą, aukštą temperatūrą, eiti taip pat nebemokėjo. Nuo Bratkės akių jis buvo pasislėpęs po eglele – taip ir išliko gyvas.

(Balys Sruoga „Dievų miškas“)

2017-02-12

Apie švietimą ir mokslą bei jų permanentines reformas trumpai

Kai mokiausi mokykloje, klausiau paskaitų studijų ir doktorantūros metais, man visiškai nerūpėjo, kokiose klasėse ar auditorijose ir kokiuose jų suoluose sėdžiu. Nerūpėjo, kokios ten durys, lentos, inventoriai, koridoriai, kokia mokyklos, instituto, universiteto administracija, ūkiniai skyriai, kokia temperatūra klasėse ir auditorijose žiemą, kokia „materialinė bazė“ ir absoliučiai visi panašūs dalykai.

Svarbiausia (be savų klasiokų ir grupiokų) buvo – geri arba blogi mokytojai ir dėstytojai. Geri mokytojai ir dėstytojai buvo ir liko tuo, kas sudarė mokyklos, studijų ir doktorantūros esmę. Blogi – tuo, kas jai trukdė.

Ir viskas.

2017-02-12