Šiandien vakare prieš trisdešimt metų

Šiandien vakare 19.30 val. prieš trisdešimt metų Šiaulių dramos teatras rodys Ingmaro Bergmano „Žemuogių pievelę“, režisuotą Sauliaus Varno. Profesorių Borgą vaidins Pranas Piaulokas.

2016-10-22

„DIEVЦ MIŠKAS“ Latvijoje

1968 m. Rygoje buvo išleistas Balio Sruogos „Dievų miškas“ latvių kalba (vertėjas Haris Galinis (Harijs Gāliņš, 1931–1983)). Paskutiniame knygos puslapyje buvo nurodyta, iš kokio leidinio vertimas atliktas:

Rygos leidykla „Liesma” neturėjo lietuviškų raidžių. Vietoj „ė“ vartojo „é“, o „ų“ pakeitė rusiška „ц“ (nemokantiems rusiškai: „ц“ yra „c“). Tokiu būdu atsirado galimybė kūrinio pavadinimą perskaityti „Dievc miškas“.

Būtų įdomi tema atskiram dideliam darbui: kaip spaustuvėse ne Lietuvoje verstasi be lietuviškų raidžių, kai jų prisireikdavę (pvz., emigracijos leidiniuose, baltistiniuose užsienio leidiniuose ir kt.). O gal ta tema jau yra kas nors rašyta?

2016-10-21

Pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte (2)

Antrasis pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte apie 2016 m. Seimo rinkimus Šiauliuose „Rinkimų realijos: su pralaiminčiaisiais niekas nenorėjo ‚mirti‘“:

– Rinkėjai Šiauliuose, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, per šių Seimo rinkimų I-ąjį turą tarytum susiskirstė į 4 grupes, kurias sąlygiškai pavadinčiau „politinių marginalijų rėmėjais“, „socialdemokratų gerbėjais“, „dešiniųjų pasekėjais“ ir „mesijų ieškotojais“.

„Marginalijų rėmėjai“ paprastai balsuoja ne „už“, bet „prieš“ („prieš korupciją“, „prieš NATO ir ES“, „prieš pedofilų klaną“, „prieš skurdą“ ir t. t.). Jų balsus Šiauliuose šįkart sutraukė Lietuvos liaudies partija, „Drąsos kelias“, Lietuvos žaliųjų partija, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, ypač – Antikorupcinė koalicija, daugiamandatėje apygardoje surinkusi panašų procentą balsų kaip ir Liberalų sąjūdis.

I-ojo rinkimų turo rezultatai rodo, kad „socialdemokratų gerbėjai“ Šiauliuose yra sutrikę, bet dar pakankamai susitelkę. Sutrikimo priežastis matyčiau dvi. Pirma, tai akivaizdus vidinis Šiaulių socialdemokratų susiskaldymas ir miesto skyriaus pirmininko silpnumas esminiams strateginiams ir darbiniams organizaciniams klausimams. Antra, LSDP pastangomis Seime priimtas naujasis Darbo kodeksas, kurį galima laikyti dešiniosios politikos laimėjimu, valdant kairiesiems, taip pat – lyderio Algirdo Butkevičiaus klaidos, neryžtinga jo pozicija ar net pozicijos neturėjimas.

„Dešiniųjų pasekėjus“ galbūt šiek tiek „aptirpdė“ skandalas, susijęs su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. Vis dėlto šią grupę, kuriai priskiriu balsavusius už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir už Liberalų sąjūdį, laikyčiau pastoviausia pastarojo dešimtmečio rinkėjų grupe, sugebėjusia šio rinkimų turo metu itin konsoliduotis. Šios grupės rinkėjai ir socialdemokratų rinkėjai dažniausiai pasižymi kiek nuoseklesnėmis politinėmis pažiūromis, kurias galima bent jau mėginti apibūdinti „dešinės“ ir „kairės“ ideologijų kriterijais.

Rinkėjai „mesijų ieškotojai“, kurių dabar Šiauliuose pasirodė besą apie trečdalį visų balsavusiųjų, būna emocingi ir nekantrūs. Jų balsavimas dažniausiai remiasi liaudišku tikėjimu, kad gali ateiti visiškai naujas ar kone naujas politinis darinys „mesijas“ ir „padaryti tvarką“.

Toks politinis darinys (o jų per Lietuvos Seimo istoriją būta ir išnykta ne vieno) paprastai buriasi apie konkretų asmenį ir yra vadinamas „vieno žmogaus partija“. Šiuo kartu jo vaidmenį atlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Ramūnu Karbauskiu centre. Ši sąjunga, kaip bylotų statistika, dabar daugiausia gavo tų rinkėjų balsus, kurie 2012 m. balsavo už Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“, „Drąsos kelią“, iš dalies – už LSDP, o 2008 m. už Arūno Valinsko partiją.

Kaip rodo I turo rezultatai, pagal sąrašus jau išrinkti į Seimą valstiečiai-žalieji: Rima Baškienė, Stasys Tumėnas ir Valerijus Simulik. Turbūt jie laimės rinkimus taip pat ir vienmandatėse apygardose pakartotinio balsavimo metu. Atviras klausimas: ar miestui geriau turėti tik keturis savo atstovus Seime
(R. Baškienę, S. Tumėną, V. Simuliką ir su Liberalų sąjungos sąrašu patekusią Viktoriją Čmilytę-Nielsen), ar daugiau, jei pakartotinio balsavimo metu laimėtų socialdemokratai Gintautas Sitnikas, Arvydas Mockus, Edvardas Žakaris ar bent kuris nors iš jų?

Pastarųjų pralaimėjimo atveju Šiaulių socialdemokratai bene pirmą kartą nebeturėtų nė vieno savo atstovo Seime. Ieškant pozityvių pusių, tokia situacija Šiaulių LSDP skyriui galbūt būtų puiki proga pasvarstyti apie struktūrinį ir kitokį atsinaujinimą, o miesto tarybai – proga lengvėliau atsikvėpti nuo forsuojamo ir išpūsto „viaduko klausimo“, pereinant prie strategiškai svarbesnių darbų.

2016-10-21

Hineingeheimnissen

Perskaičiau Andriaus Martinkaus straipsnį „Spąstai, arba Revoliucijos nugirdyti“ (Šiaurės Atėnai, 2016-08-19), kuriame jis ekonominiams, socialiniams šiuolaikinės Europos procesams paaiškinti pasitelkia Émile’io Zola romaną Spąstai (1877).

Prisiminiau patį romaną, prisiminiau natūralistinės literatūros principus, prisiminiau, kaip tuos principus yra išdėstęs pats Zola antroje romano Teresa Raken (Thérèse Raquin) laidoje 1868 m. Prisiminiau seminarą, skirtą būtent romano Spąstai analizei, kurį mums, literatūros doktorantams, VDU Humanitarinių mokslų fakultete vedė Viskonsino universiteto profesorė, puiki realistinio ir natūralistinio romano žinovė Birutė Ciplijauskaitė. Net atsiverčiau ir peržiūrėjau tos dienos (1994-11-03) seminaro konspektą.

Tada kažkaip atmintis pati ir atgamino šį vokišką žodį – hineingeheimnissen:

Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nėra visiškai taip, kad jos, tokios prasmės, kokią mato straipsnio „Spąstai, arba Revoliucijos nugirdyti“ autorius, romane iš viso nebūtų. Bet ne ši prasmė Spąstuose svarbiausia.

2016-10-08