Perskaičiau Andriaus Martinkaus straipsnį „Spąstai,
arba Revoliucijos nugirdyti“ (Šiaurės
Atėnai, 2016-08-19), kuriame jis ekonominiams, socialiniams šiuolaikinės
Europos procesams paaiškinti pasitelkia Émile’io Zola romaną Spąstai (1877).
Prisiminiau patį romaną, prisiminiau natūralistinės
literatūros principus, prisiminiau, kaip tuos principus yra išdėstęs pats Zola antroje
romano Teresa Raken (Thérèse Raquin) laidoje 1868 m. Prisiminiau
seminarą, skirtą būtent romano Spąstai
analizei, kurį mums, literatūros doktorantams, VDU Humanitarinių mokslų
fakultete vedė Viskonsino universiteto profesorė, puiki realistinio ir
natūralistinio romano žinovė Birutė Ciplijauskaitė. Net atsiverčiau ir peržiūrėjau
tos dienos (1994-11-03) seminaro konspektą.
Tada kažkaip atmintis pati ir atgamino šį vokišką žodį – hineingeheimnissen:
Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nėra visiškai taip,
kad jos, tokios prasmės, kokią mato straipsnio „Spąstai, arba Revoliucijos
nugirdyti“ autorius, romane iš viso nebūtų. Bet ne ši prasmė Spąstuose svarbiausia.
2016-10-08
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą