Jūros (ne)priklausomybė

Kurtas Fridrichsonas piešė ir prirašė prie savo piešinių trumpučius komentarus – tokius lyg pavadinimus, lyg pa(si)aiškinimus, kas piešta. Imantas Zieduonis išplėtojo ir piešinio, ir jo prierašų mintis. Taip gimė mažutėlio formato knygelė „Pasažai“ (Rīga: Zinātne, 1985):
















Vienas iš mini-kūrinių vadinasi „Kai jūra priklauso tik vienam“ ir puikiai atspindi situaciją, į kurią aš savaitei įpulsiu jau nuo rytojaus:




















Čia rašoma maždaug taip:

„Vieninteliam man priklauso jūra. Jūsų namai mano jūros pakrantėje nėra mano, tad aš iš jūsų nuomojuosi vietą, kur permiegoti. Tačiau jūra priklauso vien man.“

Ir teisingai rašoma…


2013-07-20

„Tekstų skaitymų“ seminaras. Skaičius 100

Kažkaip vis pradedu mąstyti ir neretai rašyti apie visokius jubiliejus. Apie prabėgusių metų darbus, užsibaigiančius kokiais nors apvaliais skaičiais: metų, darbų, ko kita… Tai čia irgi iš tos plejados pamąstymai ir pa-informavimai.

1999 m. rudenį Šiaulių universiteto tuometėje dar Lietuvių literatūros katedroje, sumąstėm daryti tokius vadinamuosius „Tekstų skaitymų“ seminarus. Turbūt didžiausia jų iniciatorė buvo Rūta Stankuvienė: gal, tiksliau, ne jų, bet tokio neoficialaus, „neformatinio“ kažikokios formos akademinio pasibendravimo. To pasibendravimo kontūrus tada ir ėmiausi apibrėžinėti: sugalvojau pavadinimą, surašiau siekiamybes, orientacines gaires, kažkokius norimus veiklos principus ir panašiai. Apmąsčiau kviestinus ir galimus pradinio etapo pranešėjus ir dalyvautojus. Dabar žiūriu, kad tada gerokai per ambicingai buvau užsimojęs, nes gaires seminaro prelegentams ir dalyviams surašiau štai tokias (cituoju pažodžiui ir paeiliui): „Analitiškumas. Provokatyvumas. Dialogiškumas. Kritiškumas. Informatyvumas. Suinteresuotumas. Naujumas. Literatūrinis-kultūrologinis azartas.“ O su principais irgi „išsišokau“, viešindamas tokius (LLK - Lietuvių literatūros katedra):

Sąvokos „tekstas“ ir „skaitymai“ LLK Seminare suprantamos pačia plačiausia prasme. Taip siekiama atverti perspektyvą patiems įvairiapusiškiausiems literatūriniams bei kultūrologiniams tyrinėjimams, skatinti interdisciplinines studijas.

Galimos įvairios LLK Seminaro formos: paskaita / pranešimas-diskusija, seminaras-diskusija, tekstinės ar / ir vizualinės medžiagos demonstravimas ir analizavimas, inscenizuotas pasirodymas ir jo komentaras ir t. t. Pageidautinas bet kokią formą persmelkiantis dėmuo – analitiškumas.

LLK Seminare ir kaip prelegentai, ir kaip klausytojai-dalyviai kviečiami dalyvauti visi suinteresuoti akademinės bendruomenės nariai (nuo profesoriaus iki studento) ir apskritai visi suinteresuoti.

Temas LLK Seminarui prašomi siūlyti visi (kreiptis į ŠU Lietuvių literatūros katedrą).

„Išsišokau“ dar pridėdamas postscriptumą, kuris man tada atrodė galįs būti „Tekstų skaitymų“ seminaro „druska ir pipirai“: „Per filologiją žmogus išeina iš krašto“ (E. Ionesco Pamoka). Bet kaži ar buvo?.. Labai kaži…

1999–2004 m. suorganizavau 31 seminarą. Jie išsikvėpė kažkaip natūraliai ir palaipsniui. Ar gal tiksliau – aš kaip seminaro organizuotojas išsikvėpiau. Paskui buvo trijų metų pertrauka. 2007 m. seminarus atgaivino jau nauja ir jau naujos-sujungtos literatūros katedros vedėja Džiuljeta Maskuliūnienė. O štai šį pavasarį (gegužės 23 d.) ėmė ir įvyko jau 100-tieji „Tekstų skaitymai“!

Ir kas tik, ir ko tik per tuos keliolika metų, per šimtą sykių „skaitymuose“ neskaitė, ne(pri)kalbėjo. Pavardysiu prelegentus, kad būtų įdomiau: literatūrologai Gintaras Lazdynas (beje, jis seminarus 1999 m. spalio 19 d. ir pradėjo, o paskui 2007 m. kovo 29 d. pradėjo ir po trijų metų atgaivintus seminarus, ir dar vėliau skaitė juose), Regimantas Tamošaitis, Dalia Jakaitė, Nerijus Brazauskas, Aušra Jurgutienė, Ramutis Karmalavičius, Silvestras Gaižiūnas, Juldita Nagliuvienė, Vytautas Bikulčius, Vyda Bajariūnienė, Danguolė Šakavičiūtė, komparatyvistas iš Daugpilio universiteto Fiodoras Fiodorovas, rusistai literatūros profesoriai Pranas Gražys ir Danutė Klumbytė, Akrono universiteto (JAV) literatūros profesorius Patrickas Chura, filosofas Gintautas Mažeikis, japonistas Vytautas Dumčius, lingvistai profesoriai Skirmantas Valentas, Kazimieras Župerka, Aloyzas Gudavičius, istorikas Dangiras Mačiulis, dialektologas Stasys Tumėnas, poetai Sigitas Geda (dvi paskaitos: „Du lietuvių literatūros šimtmečiai. Poezija. Proza. Kalba“ 2001 m. lapkritį), Ričardas Šileika, Tomas S. Bukus, Lidija Šimkutė, Gintaras Grajauskas, Marcelijus Martinaitis, Kornelijus Platelis, rašytojai Petras Rakštikas, Haïlji (Pietų Korėja), menotyrininkas Vytenis Rimkus, režisierė Regina Steponavičiūtė, ŠU literatūrologijos magistrantai ir magistrai (Jurgita Ratkevičienė, Vida Endriukaitytė…)…

Žodžiu, margumynai. Tekstų ir jų (per)skaitymų įvairovių įvairovės.

Šimtojo skaitymų seminaro proga autoriai (visi buvę prelegentai) buvo kviečiami parengti straipsnius proginiam rinkiniui. Dalis turbūt parengs. Kviesčiau ir vilčiausi, kad ta dalis būtų kuo didesnė.

O pats šimtojo seminaro kvietimas-skelbimas skelbė-kvietė:



Negalėjau į tą šimtąjį nueiti. Kai dar planavau eiti, nežinodamas, kad eiti negalėsiu, pasiruošiau tas leidžiamas 5 minutes ne pats skaityti, bet paleisti iškalbingus skaitymo įrašus kaipo pavyzdžius.

Pirmas įrašas: kaip mes (t. y. kažkoks kolektyvinis lietuvis, jei taip – kažkiek šventvagiškai – galima šią deklamaciją apibūdinti) skaitėme ir gal šiek tiek tebeskaitome nacionalinį tekstą – paklausykim įdėmiai:


Ir antras įrašas: kaip (įsivaizduoju) mano vaikų proanūkių proproanūkiai (tie, kurie dar bent kiek bus lituanistiškai angažuoti) galimai ir tikėtinai skaitys, jei beskaitys TĄ PATĮ nacionalinį tekstą – paklausykim LABAI įdėmiai:



Tokie tat skaitymai. Tekstų.

2013-07-12