Kai mokiausi mokykloje, klausiau paskaitų studijų ir
doktorantūros metais, man visiškai nerūpėjo, kokiose klasėse ar auditorijose ir
kokiuose jų suoluose sėdžiu. Nerūpėjo, kokios ten durys, lentos, inventoriai,
koridoriai, kokia mokyklos, instituto, universiteto administracija, ūkiniai
skyriai, kokia temperatūra klasėse ir auditorijose žiemą, kokia „materialinė
bazė“ ir absoliučiai visi panašūs dalykai.
Svarbiausia (be savų klasiokų ir grupiokų) buvo – geri
arba blogi mokytojai ir dėstytojai. Geri mokytojai ir dėstytojai buvo ir liko
tuo, kas sudarė mokyklos, studijų ir doktorantūros esmę. Blogi – tuo, kas jai
trukdė.
Ir viskas.
2017-02-12
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą