„Pasaulinės
literatūros bibliotekos“ tomui kūrinius iš latvių literatūros klasiko Janio Rainio
etapinio eilėraščių rinkinio Galas ir
pradžia (1912) vertęs Jonas Strielkūnas
tokiam vertimui, mano galva, nebuvo pati tinkamiausia kandidatūra.
Emocingam lyrikui iš prigimties
turėjo būti nepaprastai sunku perteikti filosofuojančio racionalisto eiles, jų stilistinį „vėsumą“, eilėse dėstomą konceptualią
pasaulėžiūrinę sistemą ir savitai transformuoto Bildung raidą nuo užuomazgų rinkinio pradžioje iki atomazgos
pabaigoje.
Tačiau
Strielkūno vertimuose yra nemažai tiesiog puikių momentų. Pateiksiu vieną minimomentėlį iš eilėraščio „Tingus
mokinys“ (Kūtrais māceklis): „Štai
reikia mirti, o tu nesimokei / Mirt, tingiaproti!“ (Nu jāmirst, un neesi mācījies mirt, / Tu, kūtrais!).
Situaciškai Strielkūno „pasidarytas“ ar gal iš kur prisimintas paskutinis
eilėraščio žodis „tingiaprotis“ šiame kontekste man atrodo labai vykęs. Tuo
labiau, kad jis nuskamba Rainiui tinkančia homeriška tonacija.
P. S.
Beje, kas iš mūsų šiame eilėraštyje minimo mokslo – mirti – moko(si)?
2012-07-03
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą