Kai
naujajai Šiaulių universiteto bibliotekai buvo renovuojami patys senieji universiteto
rūmai, t. y. už europines lėšas daromas toks kapitalinis grand euroremontas, buvo nušluota
viskas: salės, kabinetai, koridoriai, laiptinės… Viskas griauta, ardyta
(labiausiai gaila Vitolio Trušio sieninės freskos buvusioje aktų salėje, o ir
pačios salės, aišku) ir viskas kilo iš naujo ir naujai (pasaulį seną išardysim iš pačių pamatų). Remonto kiek kliuvo ir
gretimoms patalpoms, jungiančioms naująją biblioteką su sporto sale. Per kaži
kokį stebuklą tose gretimose patalpose išliko šis Julius Janonis. Jis taip
dabar ir prasišviečia, nepaliestas nei buko pirmųjų Nepriklausomybės metų
nacionalizmo, nei ne mažiau buko brandžios Nepriklausomybės metų eurocentrizmo.
Su savim nešuos ir meilę
Taip mergelės, taip pasaulio,
To plataus, dailaus pasaulio
Ką it pumpuras da sprogsta.
2012-07-05
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą