Belieka
apgailestauti, kad Panevėžio – kaip ir kitų Lietuvos miestų – valdininkai temoka
skaičiuoti vien pinigus (tai – oficiali uždarymo priežastis: taupymas krizės metu),
bet nėra mokyti ir nerodo jokio noro mokytis „skaičiuoti“ nesučiuopiamų nevienadienišką,
nečiadabartišką naudą nešančių dalykų.
Labai
nežymiai savo darbu prie Akademijos veiklos esu prisidėjęs. Jaučiu Akademijai,
jos dvasiai, tai unikaliai Panevėžio erdvei-būsenai nostalgiją, nukeliu kepurę
prieš Silvestrą Gaižiūną, kuris sugebėjo įkurti Akademiją ir tiek joje nuveikti
(paskutiniaisiais metais – nuolatinių grasinimų uždaryti Akademiją
atmosferoje). Ir pakartoju per Akademijos atidarymą akcentuotą eilutę iš himno Gaudeamus igitur: „Vivat academia!“ Vivat buvusi, savo darbais tebesanti!
Džiaugiuosi,
kad pastaruoju metu yra ženklų, kad Akademija gali atgimti. Turbūt kitur. Turbūt
kitokiais pavidalais. Turbūt kitokiomis raiškos formomis.
Pabaigai
šiek tiek vaizdinės informacijos ir archyvinių tekstų.
1) Trumpa
filmuota medžiaga: „Baltoskandijos
akademija (Panevėžys)“.
2) Trys
iš Akademijos išleistų knygų:
3) Akademijos
informacinio biuletenio „Baltoskandija“ kai kurie numeriai:
4) Andrejaus
Tarkovskio 75-mečiui skirto seminaro, vykusio 2007 m . gegužės 9 d.
Baltoskandijos akademijoje, momentai –
pranešimą
skaito Igoris Jevlampijevas (Игорь Евлампиев) – knygos Andrejaus Tarkovskio meninė filosofija (Художественная философия Андрея Тарковского, Санкт-Петербург:
Алетейя, 2001) autorius:
Akademijos
direktorius Silvestras Gaižiūnas su Andrejaus Tarkovskio filmo Soliaris pagrindinio vaidmens atlikėju
Donatu Banioniu:
5) Silvestro Gaižiūno straipsnis iš Baltoskandijos akademijos
informacinio biuletenio Baltoskandija
1-mo numerio (1993 m .
sausio mėn.):
Akademija – mūsų dvasios erdvė
Baltoskandijos akademija iki 1993 m . savo
klausytojus pakvietė į dvidešimt konferencijų, seminarų, minėjimų. Per
penkiasdešimt filologų, filosofų, istorikų, kitų humanitarų paliko ryškių
pėdsakų Akademijoje tiek savo pranešimais, tiek idėjomis ir pasiūlymais.
Bendros mūsų visų pastangos parodė, kad Akademija tapo tikru literatūrinių ir
kultūrintų ryšių centru, į kurį suvažiuojama tyrinėti jau istorija tapusių baltų
ir skandinavų ryšių ir tiesti naujų gijų bei tiltų tarp tautų ir kultūrų.
Mūsų kolegos iš Liubeko – Travemiundės (iš
Baltijos akademijos) Baltoskandijos akademiją pavadino „Susitikimų vieta“.
Taip, čia mielai susitinka mokslininkai, aktoriai, dailininkai ir mūsų
klausytojai. Baltoskandija yra erdvė, kurioje žmonės nuteikiami intensyviems
dvasiniams kontaktams. Šie kontaktai, kaip parodė pirmieji darbo metai,
reikalingi ne tik Panevėžiui ir ne tik Lietuvai, bet ir Latvijai, Danijai,
Švedijai, Norvegijai, Suomijai, Vokietijai… Beje, vokiečiai, didžiausi
akademijų entuziastai, mūsų Akademiją įrašė tarp keturių svarbiausių dvasinio
bendravimo vietų, esančių aplink Baltijos jūrą: šalia Baltijos akademijos
Liubeke – Travemiundėje, šalia lenkų ir švedų akademijų.
Baltoskandijos akademija yra mokslinių
tyrinėjimų centras. Kviesdami mokslininkus iš kitų miestų bei valstybių, mes ir
patys rašome naujus puslapius literatūrinių ryšių tyrinėjimų istorijon.
Pirmaisiais metais du moksliniai darbuotojai Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos
spaudai parengė per trisdešimt mokslinių ir mokslinės informacijos
publikacijų, perskaitė per dvidešimt pranešimų tiek namuose, tiek svetur.
Tyrinėdami baltų ir skandinavų literatūrinius ryšius, pagrindinį dėmesį skyrėme
lietuvių ir latvių ryšiams, Lietuvos–Latvijos pasieniui, lietuvių ir danų
kultūriniams-filologiniams ryšiams. Akademijos archyve jau susikaupė nemažas
pluoštas pranešimų, kurie įdomūs naujomis idėjomis bei atradimais. Būtent
Baltoskandijos akademijos iniciatyva atskleisti nauji žymiojo mūsų rašytojo ir
diplomato J. Savickio ryšiai su danų filologais G. Brandesu bei
O. Benediktsenu, danų ūkininkų, dirbusių Lietuvoje prieš karą, likimas ir
jų ryšys su literatūros istorija, išryškinti nauji latvių klasikų A. Pumpuro,
J. Rainio ir Aspazijos, filosofės Z. Maurinios, norvegų klasiko H. Ibseno,
vokiečio J. Bobrovskio kūrybos aspektai, pradėti šiaurės epų (islandų ir
škotų) tyrinėjimai, tyrinėta Baltoskandijos idėja XX a. pr. lietuvių
literatūroje, lietuvių ir suomių muzikiniai ryšiai, J. Lindės-Dobilo
kūrybos savitumas… Akademija mokslininkus telkia ne tik trumpalaikiams, bet ir
ilgalaikiams tyrinėjimams, todėl ne viena tema čia tampa tradicine.
Baltoskandijos akademija – tai ir bendraminčių ratas. Jo
branduolį sudaro žmonės, dirbantys Akademijoje bei glaudžiai
bendradarbiaujantys su ja. Įdomu tai, kad jie – skirtingų profesijų atstovai:
čia ir poetė Violeta Palčinskaitė, ir bibliotekininkas-filosofas Arūnas
Bliūdžius, ir dailininkas-menotyrininkas Ričardas Bubelis, ir kunigas Salvijus
Pranckūnas, ir filologai Vigmantas Butkus bei Vygandas Šiurkus, ir net
žemdirbys Antanas Bartulis… Visus mus įkvepia ir vienija ta pati dvasinė erdvė,
kuri vadinasi Baltoskandijos akademija.
Silvestras Gaižiūnas
Baltoskandijos akademijos direktorius
Ar
būtų blogai, jei tokių akademijų ir dabar steigtųsi Panevėžyje, Utenoje,
Alytuje, Kretingoje…? Neišmintingas klausimas, bet dar neišmintingesnis tiek
metų veikusios ir didžiulį įdirbį turėjusios Akademijos uždarymas.
Tokie
mano prisiminimai, pa-rodymai, pasvarstymai.
2012-07-14
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą