Istorija plytose

Ant neišvaizdžios neišvaizdaus geležinkelio pastato vakarinės sienos, pasitinkančios traukinius iš Klaipėdos, Mažeikių ir Rygos, kažkodėl priraižyta vardų. Pastatas stovi už kokių šimto metrų į rytus nuo Šiaulių geležinkelio stoties, tai gal jo sienoje amžinosi belaukiantieji traukinių: Simona iš 1991 m. rugpjūčio 1 dienos, Arūnas iš 1999 m. gegužės 16 dienos, Gedis (Gediminas?) iš 2004 m. kovo 19 dienos ir dar daug kitų. Ar gal juos amžino išlydintieji, pavyzdžiui, Simoną – koks ilgesingas kavalierius.

Jausmas toks, kaip prie kokios karo aukų sienos su mirties datomis. Bet juk kiekvienas išvykimas, ypač jei jis lydimas išsiskyrimo, truputį mirtis, nebebuvimas čia. Tai gal ir teisūs tie žmonės, raižę-braižę niūraus geležinkelio pastato sienos plytas.




















2012 m. vasario 20 d.

3 komentarai:

  1. Tranzitinės vietos arba kitaip ne-vietos itin įdomios, ilgą laiką buvo traktuojamos kaip vakuumas, kuriame nevyksta socialinis gyvenimas. O gyvenimas turiningas – ne-vietose žmogus išgyvena tiek vienatvę, tiek ir bendravimo iliuziją.. Vyraujantys ženklai palaikantys ryšį tranzitinėse vietose yra nuasmeninti, standartizuoti tekstai, informacinio pobūdžio pranešimai. Kadangi įvairūs materialūs riboženkliai prisideda prie tapatumo konstravimo, tad vieni mėgaujasi laikinu identiteto praradimu, tapatindamiesi su keleivio/turisto/bastūno vaidmeniu, kiti išskiria savo tapatumo ypatumus ir juos materializuoja. O jei atsiranda šių žinučių skaitytojų, atsiranda prielaidos bendravimui :)

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Ačiū. Labai moksliškas komentaras, drąsiai būtų galima jam suteikti moksliškiausio šio tinklaraščio komentaro statusą :)
      Tik - kaip literatas - pasakysiu, kad tranzitinės vietos/ne-vietos literatūroje niekada nebuvo traktuojamos kaip vakuumas. Priešingai: kone visa, kas reikšmingiausia, vyko kelionėse ir jų tranzitiniuose mazguose, pradedant jau nuo keliaujančio Odisėjo ir vėliau per vagabundus ir Don Kichotą, baigiant kad ir šiauliečiu rašytoju, tiesa, antraeiliu, Kaziu Jankausku, kurio romanuose geležinkelis ir geležinkelio stotys, neišskiriant ir tos pačios Šiaulių geležinkelio stoties, yra pagrindiniai veiksmo mazgai.

      Panaikinti
  2. Ačiū už komentaro statusą :) Man regis visi nuopelnai priklauso straipsnio autoriui, kuris keliomis taikliomis įžvalgomis geba sudominti, va čia tai profesonalumas.

    AtsakytiPanaikinti