Apie vadinamąją „studijų kokybę“

Gavau Facebookinį pakvietimą į „studijų kokybei“ skirtą konferenciją, kuri vyks Šiaulių universitete kovo 2 d. (Jei kas turit ūpo, nueikit, paklausykit, paskui papasakosit.) Kažkada pernai ar jau užpernai Šiaulių universitete vyko „studijų kokybės dienos“, į kurias ne savo noru buvau įtrauktas ir jaučiausi kaip paskutinis kvailys.

Taip ir įsivaizduoju „studijų kokybės dienas“ Oksforde, Sorbonoje, Jeilio, Maskvos Lomonosovo, Heidelbergo, Tartu ar Vilniaus universitetuose. Tiksliau, negaliu jų ten įsivaizduoti. Na negaliu, ir baigta. Turbūt dėl to, kad ten kiekviena studijų diena yra suvokiama kaip kokybiška, kaip „kokybės diena“, o ne tik „kokybės dienomis“.

Bent kiek su universitetu, jo vidine struktūra susidūrusiam žmogui yra aiškūs trys pamatiniai tikro studijų kokybiškumo dėmenys, trys banginiai, ant kurių laikosi, turi laikytis bet koks universitetas. Jie labai paprasti: stipri profesūra, stiprūs visų trijų pakopų (bakalaurantūros, magistratūros, doktorantūros) studentai, stipri bazė (pirmiausia, turtinga biblioteka, jei reikia, – gera įranga-bazė, pvz., medicinos, technikos, biologijos ir panašiems mokslams). Tik tie trys dėmenys, jų stiprumas daro universitetą stiprų. Tie dėmenys čia išvardyti pagal reikšmingumą, t. y. reikšmingiausia yra profesūra. Suvežkim Jeilio profesūrą į kaimą, ji ir daržinėj padarys universitetą. Suvežkim Pilyponių Kanapinių universiteto profesūrą į Oksfordo universiteto patalpas, į jo bazę, prie jo studentų – ir ji iš viso to sėkmingai padarys daržinę.

Taigi visos kitos kalbos apie kažkokias kitaip pasiekiamas „studijų kokybes“ tėra tuščias skambalavimas, tuščias savo uodegos vaikymasis. Nori universiteto su kokybe – investuok pirmiausia į profesūrą: gaudyk, medžiok, viliok ją, išlaikyk, sudaryk net išskirtines sąlygas, jei reikia (tik, apsaugok Dieve, čia kalba ne apie tą popierinę-šiaudinę, t. y. formalių profesoriaus pareigų ar vardo kriterijų atitikties profesūrą, o apie tikrą, kurią – norint! – atskirti nuo popierinės labai nesunku). Investuosi, tada universitete turėsi universitetą. Nori universitete tik kokybės imitacijų ir simuliacijų – investuok į vadinamosios „studijų kokybės“ vajus. Tiesa, niekada nėra vėlu sustoti, apgalvoti ir apsigalvoti: ir pradėti nuo mano minimos trijulės, pirmiausia nuo pirmojo jo dėmens, kuris ir antrąjį pritrauktų, o tada ir trečiasis savaime kiltų.

2012 m. vasario 26 d.