Vasario 12-toji per dvidešimt kelerius metus: 2010–1988 m.

Tai niekuo neišsiskirianti metų šiandiena – vasario 12-toji – iš darbo kalendorių, dienoraščių ir atminties. Neišsiskirianti, palyginus su gretimomis lyginėmis vasario 14 ir 16. 1985–1999 metais rašiau šiokius tokius dienoraščius. 2000 metai visai „iškrito“. 2001–2011 metais rašiau darbo kalendorius: iš pradžių stropiau (jie turėjo truputį dienoraštiškumo), bet paskui atsainiai. 1988 metų vasario 12-tąją čia perteikiu iš atminties, nes jokių įrašų nelikę.

Tai čia toks dvidešimtmečio skerspjūvis per vieną dieną:

2010 m. vasario 12 d. / penktadienis:

13 val. Teisės ir kt. komis. posėdis rektoriaus kabinete

[…]

2005 m. vasario 12 d. / šeštadienis:

prie Valdomų tvenkinio ir ant jo (ledo)

Valdomų tvenkinys

2004 m. vasario 12 d. / ketvirtadienis:

17 val. Taip dirbti – beprotystė!

2003 m. vasario 12 d. / trečiadienis:

13 val. rusų „knygnešys“

2002 m. vasario 12 d. / antradienis:

14.40 val. gyd. Mickevičienė (II aukštas; paradinis įėjimas; registratūra) Benukas

15 val. bibliot. „Puškino kn.…?“ paroda

2001 m. vasario 12 d. / pirmadienis:

9 val. Kultūros ir sporto skyriuje posėdis

16 val. Susitikimas su magistrantais. Po to – dėl „Filologijos“ [žurnalo]

Metų kaugė

[…]

1996 m. vasario 12 d. / pirmadienis:

Traukinuku skaitydamas atriedėjau į Kauną. Dirbau. Skrandis dirba prastai, matyt, badausiu parą: iki rytojaus pietų. Vakare: skaitau šiandien nusipirktą A. Gide „Imoralistą“. Nors reikėtų skaityti Ibseno „Cezarį ir Galilėjietį“ ar Hölderlino „Empedoklį“… Nesusidisciplinuoju…

1995 m. vasario 12 d. / sekmadienis:

Kelionė į pragarą ir atgal. Breigeliškųjų vizijų pasaulis…

[…]

1992 m. vasario 12 d. / trečiadienis:

K. Skalbės diena: skaičiau pasakas [K. Skalbės], ruošiausi paskaitai…

[…]

1988 m. vasario 12 d. / penktadienis:

Per paskaitą, kurią vedžiau Karolio Didžiulio politechnikume, kažkas pabeldė į auditorijos duris. Atidaręs pamačiau žmonos (tada dar tik – būsimos) seserį, kuri pasakė, kad maždaug po poros valandų išteka ir kad jiems metrikacijos biure reikia vadinamojo „liudininko“, tiksliau, žmogaus su kostiumu, kuris tuo „liudininku“ pabūtų. Kadangi žinojo, jog paskaitas vedu kostiumuotas, atėjo pas mane. Taip – dėl aprangos – tapau formaliu piršliu. Vakare šventėm „Šiaulių“ restorane. Didelės jungtuvių skubos reikėjo dėl stojimo į tada dar sovietinę butų eilę kaip į netrukus nuvažiuosiantį traukinį. Jaunieji į jį spėjo. Kadangi mobiliųjų telefonų anei interneto tada nebuvo (tokie laikai), apie jungtuves jaunosios sesuo, būsimoji mano žmona, sužinojo tik kitą dieną, šeštadienį, grįžusi iš Tytuvėnų, kuriuose mokytojavo.

2012 m. vasario 12 d.