Nenurašyta į nuostolius

Kažkur skaičiau ar girdėjau (ar man taip tik atrodo, kad skaičiau ar girdėjau), kad knyga negali būti „nurašyta į nuostolius“, jei joje yra bent 2–3 geri, įdomūs kūriniai, fragmentai. Šįvakar perskaičiau Vaclovo Mikailionio poezijos knygą „O mudu?“ (Kaišiadorys: Printėja, 2010), kurios kūrinių daugumą sudaro trieiliai, tolimai priminę Vytauto Dumčiaus iš japonų kalbos verstus ir lietuviškai į dvi knygas suguldytus haiku. Šiaip jau knygoje „O mudu?“ daug, aiškų aiškiausiai per daug silpnų tekstų, bet joje radau kelis, mano nuomone, tikrai dėmesio vertus, įdomius trieilius. Štai du iš jų:

Gėrimas vynu pavirto,

Plepalas – išpažintim.

Du pažįstami tapo draugais. (p. 168)

---

Pasibrukti kumščius po galva

Ir žiūrėt visą dieną į debesis –

Kaip daug aš noriu. (p. 183)

2012-02-02