Čia įdedu mano į lietuvių kalbą
išversto Aleksandro Čako (tikr. Aleksandras Čadarainis; 1901–1950) eilėraščių
rinkinuko „Širdis ant trotuaro“ (1928) pirmąjį eilėraštį, kuriame nesunku
pajausti Rygos senamiesčio dvelksmą. (Daugiau šio rinkinuko eilėraščių žr. čia, čia ir čia.)
Aleksandras Čakas
Romantika
Gyvenu pačiam centre, tarp mūrų,
kur sodas –
gėlių puodynė ant kėdės kambaryje
ir vazoje pernykščių viržių sauja.
Nėra čia upių didesnių už latakus
ir ežerai – tik balos,
kurias saulėkaitoj
išbraido pusrūsių berniokai.
Tiek tos gamtos:
apelsino žievė
ant trotuaro
ir ridikėlių lapai atliekų dėžėj.
O naktimis
už lango – ne lakštingalų giesmė,
tik girgžda vėjy iškabos
ir miaukia katinai ant stogo.
Bet mielas ir brangus
kaip išsvajotosios artumas
yra šis centras man
ir laužytos jo gatvės.
Tik čia,
pravėręs langą,
galiu lig skausmo
stebeilyt ne žvaigždes, bet žibintùs
ir pasinerti į svajas:
svajoti apie žmogų,
kurs visa tai pastatė,
kad visa taptų man taip sãva
kaip pulsas,
kaip burėms vėjas,
kaip laivui šturmanas ir sraigtas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą