Šiauliuose ir ne tik

Instaliacija apie marksizmą ir feminizmą (iš 2000 metų)

2000 m. sausio mėnesį „Šiaurės Atėnuose“ publikavau, o 2005 m. knygoje „Šiauliai: provincijos miestas palatvėje“ perpublikavau „Instaliaciją apie marksizmą ir feminizmą“. Atrodo, nepaseno.

2021-01-31

Apie dviejų Kazio Bradūno knygų pabaigas

Visais požiūriais įdomų, įtaigų ir stiprų eilėraščių rinkinį Krikšto vanduo Joninių naktį (1987), kurio ypač apgalvota, stebėtinai tiksli, tikslinga bei prasminga šešiomis antifonomis „įrėminta“ kompozicinė struktūra, Kazys Bradūnas užbaigia, mano galva, ne itin pavykusiu eilėraščiu „Poezija ir Lietuva“ ir, manyčiau, gerokai beviltiškomis, patosu tiesiog „žudančiomis“ paskutinėmis dviem jo eilutėmis: „Ir žodžiai taškosi, krykštauja / Ant poezijos rankų“.

Maža to – lygiai tuo pat užbaigiama ir visa jo poezijos rinktinė Prie vieno stalo (1990).

Meistras juk turėtų mokėti padėti tašką?

2019-12-19

PA-DĖSTYTI (minidramaturginis etiudas)

LAIKAS: 1999 metai.

VIETA: Provincijos universitetas.

INTRIGA: Būsimiems pradinių klasių mokytojams literatūros dalykų (literatūros mokslo įvado, vaikų literatūros, dar kažkokio) dėstymą siekta operatyviai perduoti Pedagogikos fakulteto lietuvių kalbos metodikų ir panašiems edukologinės pakraipos specialistams. Buvau dar apyjaunis ir naivus, nepatyręs, visai neseniai pradėjęs dirbti literatūros katedros vedėju. Tad sukėliau nedidelį skandalą, sakydamas, kad studentus universitete turėtų mokyti bent šiokie tokie dalykų profesionalai, o ne bet kas, kas „bent maždaug iš tos srities“. Minimos metodikų katedros vedėja net įsižeidusi man pasakė: „Na jau, Butkau, negi aš negalėčiau padėstyti kokios vaikų literatūros.“

ESMĖ: Taip, padėstyti būtų galėjusi. Ši raiška ir perteikia koncepciją, požiūrio esmę: pa-dėstyti. Kaip ir aš kokį nors kalbos metodikos dalyką būčiau galėjęs pa-dėstyti, bet ne dėstyti.

[IŠVADĄ pasidaryk pats.]

2019-12-18

Savisklaida

Galvojau pavadinti „savireklama“, bet anokia čia – internetų visatos užkampyje – „reklama“. Todėl – savisklaida, šiokia tokia.

Balandžio mėnesį pasirodė mano knyga Lietuvių ir latvių literatūriniai dialogai: Straipsniai. Recenzijos (Šiauliai / Vilnius: V. Butkus, 2019, 180 p., ISBN 978-609-475-282-7 (ISBN – elektroninio leidinio)). Tai recenzuotas anksčiau jau publikuotų mokslo straipsnių ir akademinių recenzijų rinkinys. Oficialiai jis išleistas kaip elektroninė knyga (bibliotekininkai, atrodo, tai bet kokiu atveju vadina „elektroniniu ištekliumi“?). Kol kas elektronine forma knyga publikuota šiais e-adresais:

https://www.scribd.com/document/406740135/lt-lv-lit#fullscreen&from_embed;

https://www.academia.edu/38853290/Lietuvi%C5%B3_ir_latvi%C5%B3_literat%C5%ABriniai_dialogai_Straipsniai._Recenzijos_Lietuvie%C5%A1u_un_latvie%C5%A1u_liter%C4%81rie_dialogi_Raksti._Recenzijas_Literary_Dialogues_between_Lithuanians_and_Latvians_Articles._Book_Reviews_;

svetainėje https://www.ibiblioteka.lt/ (knygą atidaro, įrašius jos pavadinimą į paieškos laukelį).

Vakar kelis jos egzempliorius parsinešiau atspausdintus, bet tai tokia labiau (o gal ir – iš esmės) savilaida: ne platinimui, bet tik atminčiai sau ir padalijimui keliems šia sritimi suinteresuotiems žmonėms.

2019-09-04 (trečiadienis)

Skaudus įrašas apie valstietišką seksą mokykloje…

Skaudus įrašas apie valstietišką seksą mokykloje (1),

arba kodėl Lietuvos mokytojai nušvilpė ministrę (2),

arba kodėl netrukus jūsų/mūsų vaikus mokys viena mokytoja (3)

(1)

Šiandien Mokytojų diena. Pirma po „reformos“.

Šiandien mano žmona netenka darbo mokykloje. Paskutinė jos darbo diena po 31 metų švietimo srityje – per Mokytojų dieną. Subtilu.

Toje mokykloje, kur ji dirbo, yra apie 50 mokytojų.

Iki „reformos“ 18-ka ar daugiau savaitinių pamokų ten turėjo KETURIASDEŠIMT KELI (sic!) mokytojai. Tai reiškia, kad jie tradiciškai buvo traktuojami (svarbiausia – patys taip jautėsi) kaip dirbantys visu krūviu, kitaip tariant, – visu etatu.

Po „reformos“ visą etatą mokykloje gavo, jeigu teisingai supratau, vos KELIOLIKA (sic!) mokytojų. (Čia tas valstietiškas seksas, kurio šiame siužetėlyje laukė skaitytojas.)

(2)

Savaime suprantama: nuoskaudos, susipriešinimas, neaiški perspektyva, nuolatinio emocinio ir socialinio nesaugumo jausmas.

Ir tai, kiek galima spręsti iš neoficialių pasisakymų, yra vieno iš tipinių Lietuvos miestų tipinės mokyklos tipinė šiandienos situacija. Tipinių–tipinės–tipinė. (Čia atsakymas, kodėl Lietuvos mokytojai užvakar nušvilpė ministrę).

(3)

Šios „reformos“ projektuotojai, įgyvendintojai ir įteisintojai absoliučiai nieko nenutuokia apie Lietuvos švietimą. Jie yra visiškai nekompetentingi ir šiuo metu skaičiuoja pagaliukais, kad pradinę mokyklą reikia pailginti nuo 4 iki 5 metų, o gimnaziją sutrumpinti nuo 4 iki 3 metų. Žinote kodėl? Todėl, kad VIENA pradinukų mokytoja penktokui valstybei bus žymiai pigiau nei KELIOLIKA specialistų mokytojų devintokui (gimnazistui). O taip: vietoj to, kad spręstų specialistų trūkumo, apmokymo ir apmokėjimo problemas iš esmės, jie žada tiesiog primityviai taupyti jūsų/mūsų vaikų švietimo sąskaita. (Čia atsakymas, kodėl jūsų/mūsų vaikus, anūkus netrukus visais metais ilgiau mokys VIENA mokytoja.)

Gėda, graudu, apmaudu. Skaudu apie tokius dalykus rašyti.

2018-10-05 (Mokytojų diena)

Rugsėjo fragmentai

***

2018 m. rugsėjo 11 d. netoli Prezidentūros priešpriešiais prasilenkiu su vaikinu ir dviem merginomis. Nugirstu, kaip vaikinas sako:

„[…] na jeigu aš kažką veikiu, aš realizuoju save, tai natūralu, kad žmonės mane pamatys.“

Svarsčiau: ar tikrai natūralu ir ar tikrai pamatys?

***

2018 m. rugsėjo 12 d. pavakary automobilio radijas „pastatyto balso“ principu išgaunamomis intonacijomis skaitė Vytauto Ažušilio trilogijos „Išlikimas“ trečiąją knygą „Mokslininkas“.

Pagalvojau: geriau mano ausys būtų to negirdėjusios.

***

2018 m. rugsėjo 14 d. vakare peržiūrėjau video interviu su žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi Aurelijumi Katkevičiumi. Jis pasakė:

„Taip, mokytojams turi būti pakelti atlyginimai. Pradžiai dvigubai, o paskui galbūt dar daugiau.“

Atkreipiu dėmesį, kad būtų aišku visiems mokyklų „reformatoriams“: pradžiai [sic!] dvigubai [sic!]!

Ir pakartoju skiemenuodamas, pabraukdamas, paryškindamas ir paraudonindamas: pra-džiai dvi-gu-bai!

***

2018 m. rugsėjo 15 d. ryte, t. y. šiandien, gerdamas kavą FB užmačiau įdomųjį regioninės literatūros kritikos atvejį. Kritikas, kurį tarsi ir būtų galima priskirti Šiaulių šviesuomenei (inteligentijai ar pan.), taip atsiliepia apie rašytojo Rimanto Kmitos romaną (cituoju cenzūruodamas):

„Už**so protus Kmita su savo bažnyčios kronika“.

Pernai jau rašiau, kad yra tam tikras šiauliečių inteligentijos(?) sluoksnis, kuris aklai, o kartais – kaip šiuo atveju – net niršiai neigia Pietinia savastį kaip šiaulietiškosios savasties dalį.

2018-09-15

Knutas Skujeniekas gimė rugsėjo 5-tą…

… ta proga Knuto Skujenieko eilėraščio „parke vyrai vyną geria“ („parkā vīri vīnu dzer”) vertimo premjera:

parke vyrai vyną geria

vynas tas jiems tik į gera

kad po visko vingriom kojom

išsivaikščiotų namolio

buvęs rūškanas it dūmas

žydi tarsi rožių krūmas

tas kurs šalinos visų

toks drąsus kad net baisu

tas kur žodžio neišpeši

gražbyliauti pasinešęs

skirstos vyrai dvelkia vėjy

butelaitis ištuštėjęs

nebėra jame vilionės

laimės motinos – svajonės

2018-09-05

Vytautui Bičiūnui 125

Šiandien sukanka 125 metai, kai Klovainiuose (šalia Pakruojo) gimė literatūros, teatro ir meno kritikas, prozininkas, dramaturgas, aktorius, dailininkas, scenografas, politikas (Steigiamojo Seimo narys, priklausęs Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai, etc.) Vytautas BIČIŪNAS. 1942 m. spalio 30 d. sovietų sušaudytas Rusijoje, Sosvos lageryje.

Jis buvo ir dailės metodikos specialistas. Parinkau dienos aktualijas atliepiantį paveikslėlį, tuomet skirtą tretiesiems mokslo metams, iš jo knygos „Paišybos metodikos bruožai: Mintys ir pastabos“ (Kaunas: „Dirvos“ b-vės leidinys, 1921). Šią knygą galima rasti interneto svetainėje http://www.epaveldas.lt/home

2018-09-01

Kodėl „žalieji“ „valstiečiai“ ir artimiausioje ateityje išloš rinkimus

„Žalieji“ „valstiečiai“ ir toliau sėkmingai rinks vadinamosios „antrosios Lietuvos“ balsus dėl labai paprasto „piarinio“ triuko. Jis paprastas, bet mirtinas. Tas, kas jį sugalvojo ir pardavė LVŽS, yra puikus masių psichologijos žinovas. Triuką paaiškinu alegoriniu literatūriniu tekstu:

Scenos vaizdelis

VEIKĖJAI: Ramūnas Karbauskis, Atsitiktinis Praeivis.

VIETA: Gatvė netoli LR Seimo.

LAIKAS: 2018 m.

ATSITIKTINIS PRAEIVIS: Atsiprašau, kad užkalbinu, bet jūsų klynas šlapias.

RAMŪNAS KARBAUSKIS: Konservatoriai.

Rusijoje panašiai viską, net duobėtas gatves Saratove, galima paaiškinti nukreipiamuoju žodžiu „Amerika“, Lietuvoje – „konservatoriai“, kurie dėl visko, kas buvo, yra bei bus, visada kalti: pirmoji – pasaulyje, antrieji – Lietuvoje.

Tiek tos išminties.

Koks priešnuodis?

Nežinau.

2018-04-14

Veidrodis piktajam klounui

(1) Kai kelis šimtus teuždirbantiems ir apie 40% mokesčių sumokantiems pamokslauji apie „socialinį teisingumą“, pats nuo milijoninių pajamų temokėdamas juokingus 2%;

(2) kai emigruojantiems pasakoji apie „meilę Lietuvos“ bei „emigracijos stabdymą“, pats visą šeimą seniai išvežęs į Vakarus;

(3) kai pasivadinęs „žaliuoju“, prekiauji tūkstančiais tonų cheminių trąšų ir (vyšnelė ant torto!) važinėji taršą kuo labiausiai keliančiu automobiliu;

(4) kai prie laisvės vos įpratusiems kiši vis naujus draudimus, aiškindamas, kad taip tuoj išmokysi „sveikai-dorai-laisvai-darniai“ gyventi;

(5 ir toliau) [įrašyk pats], –

nereikia stebėtis ir pykti, kai po viso to tiesiog – parodo veidrodį.

Fotografija iš: https://g4.dcdn.lt/images/pix/880x550/cMhJ-G_MMS0/gg-sindikatas-77014789.jpg

Fotografija iš: https://i.pinimg.com/originals/a1/9d/fa/a19dfac5efe484acb5b11558bdba477a.jpg

2018-01-28

Skaitinys apie akademinę etiką

Siūlau skaitinį. Tikiuosi, kad jis išsklaidys neaiškumus ir atsakys į visus klausimus, jeigu tokių dėl šios ŠU literatams (sykiu ir man) bei visam ŠU, mano nuomone, labai gėdingos istorijos dar kas nors iš šiauliečių kolegų turėjo.

Tai – „LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus dr. Vigilijaus Sadausko 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimas Nr. SP-27 ‘Dėl Irenos Baliulės akademinės etikos pažeidimų’“:

http://www.etika.gov.lt/wp-content/uploads/2014/05/SP-27_2017.pdf

Sykiu pasvarstydamas, jog taip, vėlgi – mano nuomone, nutinka tokiais atvejais, kai klaida yra ne pri(si)pažįstama (su to pri(si)pažinimo sąlygojamomis adekvačiomis pasekmėmis), bet įvairiais būdais bei priemonėmis neigiama. Ir linkėdamas, kad Lietuvai jubiliejiniai 2018-ieji ir jai, ir visiems mums būtų laimingi, sėkmingi bei – garbingi!

2018-01-02 (antradienis)

Įvairūs rubliai, „električka“ ir Justas-Jonas Paleckis

1992 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 valandą Jelgavoje 550 sovietinių rublių iškeičiau į 495 Latvijos rublius (kursas 1 x 0,9). Sėdau į Rygon važiuojančią „električką“, kurioje kažkur ties Olaine girtas rusų tautybės jaunuolis, nedemonstruodamas absoliučiai jokių politinių-ideologinių poteksčių, sumušė girtą latvių tautybės jaunuolį. Jiedu buvo iš tos pačios girtos penkių žmonių kompanijos, iki tol smagiai pliekusios kortomis.

Rygoje už dalį minėtų Latvijos rublių tądien pirkau rašytojo bei vieno įtakingiausių tarpukario Latvijos žurnalisto, redaktoriaus Janio Karklinio (Jānis Kārkliņš, 1891–1975) atsiminimų knygą „Latvijos spaudos karalius“. Ji pirmąsyk buvo išleista 1962 m. Stokholme, o mano pirktas leidimas ant prasto popieriaus ir prastai įrištas 1990 m. publikuotas Rygoje.

Toje knygoje yra epizodas apie Karklinio ir jo kolegų kelionę į Lietuvą, kai ji tebebuvo kupina šūkio „Mēs bez Viļņas nenorimsim!“ dvasios. Kelionėje juos lydėjęs ir pas įvairius ministerius bei patį Prezidentą nuvedęs Justas Paleckis. Autoriaus, turbūt užsimiršus, jis pavadinamas „Jonu Paleckiu“, o galop latvių (išeivijos) skaitytojui pristatomas kaip žiaurios bolševikų diktatūros rėmėjas.

1992–1993 m. galioję Latvijos rubliai, primenu, atrodė taip.

2017-11-25

L A T V I J A I – 99!

Kuršių nerijoje lietuvių ir latvių (vadinamųjų kuršininkų) istorija yra susivijusi į vieną kamuolį kaip niekur kitur. Kaip Juditos Vaičiūnaitės ir Hermanio Margerio Majevskio gyvenimai ir tekstai. Kaip šio Vaičiūnaitės „Nidos soneto“ ir Majevskio atlikto jo vertimo eilutės:

[…] ir mes net šiąnakt būsim surišti,

ir jūros ūžesys pulsuos širdy,

ir kopų sniegas švies tamsoj laukinis

su pėdsakais žvėrių ir su žvaigždėm

pušų kankorėžių, skaistus perdėm,

ir lakumu lyg laikas užkankinęs.

[..] jo mēs pat šonakt kļūsim vienoti,

un jūras šalka sirdī pulsu dzīs,

un kāpu sniegs zem tumsas novizēs

ar zvēru pēdām, priežu čiekuriem

kā mazām zvaigznītēm, sniegs – šķīsts pārlieku, –

un iztēli kā laiks ir nonāvējis.

Kuršių nerija. Fotografavau nuo Parnidžio kopos 2017 m. lapkričio 4 d.

2017-11-17/18

Dėl poetinio ir pilietinio-politinio raštingumo

Kyla daug klausimų, nepasitenkinimo, net erzelio, pykčio dėl siūlymo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pavadinimą, kuris yra tapęs ilgamečiu ir gerai atpažįstamu puikios mokyklos „prekės ženklu“, keisti į Vasario 16-tosios ar panašų. Deja, tiesiog plika akimi matyti tokia bėda ir ne mažesnė gėda, kad didžioji dauguma abiejų pusių diskutantų nėra skaitę to, ką J. Janonis parašė. Ypač – ką jis nuoširdžiai įsitikinęs parašė savo neilgo, intensyvaus gyvenimo pabaigoje: eilėraščius, laiškus, pasvarstymus lietuviškai, rusiškai…

Perskaitykite, mielieji žmonės. Tiesiog pasiimkite jo išsamiausius raštus, prisėskite kurį savaitgalį ir atidžiai, ramiai perskaitykite.

Tada sąžiningai ir tyliai patys sau (tik sąžiningai ir tik patys sau!) pamėginkite atsakyti į vieną vienintelį klausimą: ar pavyksta įsivaizduoti Julių Janonį toje pat barikadų pusėje, kurioje nuo 1918 m. vasario 16-tos buvo šią mokyklą baigę ir dabar mokyklos „tvoroje“ pagerbiami signatarai Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis? Ar vis dėlto – priešingoje pusėje?

O jau po to, nemeluodami savo sąžinei, diskutuokite ir spręskite, ar tikrai norite, kad šio asmens vardu ir toliau būtų vadinama viena geriausių visų laikų miesto mokyklų, ar tokio noro visai nejaučiate arba nebejaučiate. Ir lai Dievas jums padeda nemeluoti sau.

2017-11-01

Gaudeamus igitur!

Visa Lietuvos universitetų sistema sykiu su ŠMM, visa LR Vyriausybe, Seimu beigi Prezidentūra dabar veiksmui beturi dviskaitą – tik du keliu: arba į universitetų reformą, arba į ten, iš kur ilgai ir nuobodžiai negrįžtama. Kitaip tariant, šiomis dienomis esame gavę progą stebėti mūsų akyse vykstančią tragikomišką dvikovą.

Viename ringo kampe regime kostiumuotą administracinių galios žaidimų Atstoviją, kuri tuoj tuoj pasitelks iki viršugalvio geležimi kaustytą ir sunkiaisiais plieno kalavijais ginkluotą Juridiką. Kitame kampe – susivėlusią, bet sveiko proto kol kas nepraradusią Moksliukiją, mojuojančią trapia akademinės etikos ir mokslinio sąžiningumo Vėliavėle. Įsitaisykime patogiai, pasirinkime, už kurį kampą sirgti.

Kovai pasibaigus, arba gimnazistai gaus signalą likti studijuoti Lietuvoje, arba kažkas išsaugos 1 (vieną) kėdę.

Gaudeamus igitur!

2017-10-08

„Ji mielai, būdavo, pasakoja apie Lietuvą…“

Latvių rašytojo ir tapytojo Janio Jaunsudrabinio (Jānis Jaunsudrabiņš; 1877-08-25 – 1962-08-28) gimimo 140-metis buvo vakar. Jo mirties 55-metis bus poryt.

Tik primenu, kad Jaunsudrabinis palyginti daug rašė ir apie lietuvius bei Lietuvą.

Autobiografinio vaikystės epo „Baltoji knyga“ skyrius „Daunienė“.

Kelios Janio Jaunsudrabinio knygos.

2017-08-26

Dėl eilinio prof. Vytauto Landsbergio „(ne?)įprezidentinimo“

Lengvai nuspėjami du sakiniai iš Lietuvos istoriją trumpai pristatančio bet kokio veikalo, kuris(-ie) bus išleistas(-ti), na, kokiais 2075–2100 metais ar vėliau:

„XIX a. pab. – XX a. pab. Lietuva išgyveno du tautinius Atgimimus, padėjusius atkurti valstybingumą. Pirmojo Atgimimo centrinė telkianti figūra buvo gydytojas Jonas Basanavičius, antrojo – prof. Vytautas Landsbergis.“

Visi brazauskai ir Co. – kad ir kaip tai kam nors dabar nepatiktų ar atrodytų neįtikėtina – liks (faktiškai: jau liko) antro-trečio plano foninėmis figūromis, o visas tas postsovietlietuviškas triukšmas „duoti formalų prezidento vardą ar neduoti“, jei ir bus prisimenamas, tai vien tik kaip kurioziškas nesusipratimas.

#landsbergissugriovėkolūkius

2017-08-26

Jekabui Lautenbachui-Jūsminiui 170

Šiandien latvių filologo ir rašytojo, Latvijos universiteto baltų filologijos Garbės daktaro Jekabo Lautenbacho-Jūsminio (Jēkabs Lautenbahs-Jūsmiņš, 1847—1928) 170-mečio sukaktis.

Lautenbachas-Jūsminis rašė ir apie lietuvių tautosaką, mitologiją, literatūrą.