1992 m. rugpjūčio 20 d. apie 11 valandą Jelgavoje 550
sovietinių rublių iškeičiau į 495 Latvijos rublius (kursas 1 x 0,9). Sėdau į
Rygon važiuojančią „električką“, kurioje kažkur ties Olaine girtas rusų
tautybės jaunuolis, nedemonstruodamas absoliučiai jokių politinių-ideologinių
poteksčių, sumušė girtą latvių tautybės jaunuolį. Jiedu buvo iš tos pačios
girtos penkių žmonių kompanijos, iki tol smagiai pliekusios kortomis.
Rygoje už dalį minėtų Latvijos rublių tądien pirkau rašytojo
bei vieno įtakingiausių tarpukario Latvijos žurnalisto, redaktoriaus Janio
Karklinio (Jānis Kārkliņš, 1891–1975) atsiminimų knygą „Latvijos spaudos karalius“. Ji pirmąsyk buvo
išleista 1962 m. Stokholme, o mano pirktas leidimas ant prasto popieriaus ir
prastai įrištas 1990 m. publikuotas Rygoje.
Toje knygoje yra epizodas apie Karklinio ir jo kolegų
kelionę į Lietuvą, kai ji tebebuvo kupina šūkio „Mēs bez Viļņas nenorimsim!“ dvasios. Kelionėje juos lydėjęs ir pas įvairius
ministerius bei patį Prezidentą nuvedęs Justas Paleckis. Autoriaus, turbūt
užsimiršus, jis pavadinamas „Jonu Paleckiu“, o galop latvių (išeivijos)
skaitytojui pristatomas kaip žiaurios bolševikų diktatūros rėmėjas.
1992–1993 m. galioję Latvijos rubliai, primenu, atrodė
taip.
2017-11-25
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą