Kuršių nerijoje lietuvių ir latvių (vadinamųjų
kuršininkų) istorija yra susivijusi į vieną kamuolį kaip niekur kitur. Kaip
Juditos Vaičiūnaitės ir Hermanio Margerio Majevskio gyvenimai ir tekstai. Kaip
šio Vaičiūnaitės „Nidos soneto“ ir Majevskio atlikto jo vertimo eilutės:
[…]
ir mes net šiąnakt būsim surišti,
ir
jūros ūžesys pulsuos širdy,
ir
kopų sniegas švies tamsoj laukinis
su
pėdsakais žvėrių ir su žvaigždėm
pušų
kankorėžių, skaistus perdėm,
ir
lakumu lyg laikas užkankinęs.
*
[..]
jo mēs pat šonakt kļūsim vienoti,
un
jūras šalka sirdī pulsu dzīs,
un
kāpu sniegs zem tumsas novizēs
ar
zvēru pēdām, priežu čiekuriem
kā
mazām zvaigznītēm, sniegs – šķīsts pārlieku, –
un
iztēli kā laiks ir nonāvējis.
Kuršių nerija. Fotografavau nuo Parnidžio kopos 2017 m.
lapkričio 4 d.
2017-11-17/18
Trys viename. Ačiū!
AtsakytiPanaikinti