PA-DĖSTYTI (minidramaturginis etiudas)


LAIKAS: 1999 metai.

VIETA: Provincijos universitetas.

INTRIGA: Būsimiems pradinių klasių mokytojams literatūros dalykų (literatūros mokslo įvado, vaikų literatūros, dar kažkokio) dėstymą siekta operatyviai perduoti Pedagogikos fakulteto lietuvių kalbos metodikų ir panašiems edukologinės pakraipos specialistams. Buvau dar apyjaunis ir naivus, nepatyręs, visai neseniai pradėjęs dirbti literatūros katedros vedėju. Tad sukėliau nedidelį skandalą, sakydamas, kad studentus universitete turėtų mokyti bent šiokie tokie dalykų profesionalai, o ne bet kas, kas „bent maždaug iš tos srities“. Minimos metodikų katedros vedėja net įsižeidusi man pasakė: „Na jau, Butkau, negi aš negalėčiau padėstyti kokios vaikų literatūros.“

ESMĖ: Taip, padėstyti būtų galėjusi. Ši raiška ir perteikia koncepciją, požiūrio esmę: pa-dėstyti. Kaip ir aš kokį nors kalbos metodikos dalyką būčiau galėjęs pa-dėstyti, bet ne dėstyti.

[IŠVADĄ pasidaryk pats.]


2019-12-18

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą