Nediskusiobilumas

Jau kažkur esu vartojęs tą gremėzdišką, savo paties „nusikaltą“ ir lietuvių kalbai, žinoma, nesėkmingai bandomą siūlyti terminą. Ir svarstęs apie tuo terminu mano įvardijamą reiškinį.

Dar sykį prie jo grįžtu.

Dabar daug kalbama apie tai, kad reikia ieškoti sutarimo, konsensuso, diskutuoti, dialoguoti, bendrauti. Puiku. Sutinku su tokia strategija šimtu procentų. Bet yra atvejų, kai diskusiją, dialogą ar pan. aš nutraukiu akimirksniu; ir kitiems siūlau taip daryti. Pavyzdžiui, jei pašnekovas su universitetiniu išsilavinimu pradeda agresyvias ar ir ne tokias agresyvias kalbas apie pasaulines žydų sąmokslo teorijas. Arba jei toks pat, t. y. man intelektiškai atrodęs tolygus pašnekovas pradeda apie parapsichologijas, astrologijas, būrimus iš kortų, iš delno etc. kalbėti kaip apie rimtus dalykus. Arba kai pradeda man aiškinti, kad dabar viskas yra grindžiama vien prekiniais santykiais: sykiu ir menas, kultūra, moralinės vertybės, mokslas, studijos… Diskusijas tokiais atvejais aš laikau bergždžiu laiko gaišimu. Būtent tai ir yra nediskusiobili situacija – kada tavo pašnekovas bando įrodyti, kad juoda yra balta. Tau belieka nutilti, nes su daltoniku diskutuoti beviltiška. Tiesiog reikia pasitraukti iš pokalbio, prieš tai aiškiai parodžius, kad tau juoda ir yra juoda: t. y. kad žydų sąmokslo teorijos yra vaikiškos fantazijos, kad įvairūs būrimai yra alogiškos sąmonės bei savimonės padariniai ir t. t.

2012 m. balandžio 22 d.