Jau
kelinti metai dėstau literatūros antropologiją antropologinės pakraipos studijų
programos III kurso studentams. Tokio atsakymo į seminarinio atsiskaitymo
klausimą dar nebuvau gavęs per visą savo pedagoginio darbo aukštojoje mokykloje
laiką, t. y. per 24 metus nuo sąjūdinių 1988-ųjų. Klausimas (tema)
skambėjo taip „Vaizdo kūrimo būdai literatūros tekste“, o raštišką vieno
studento atsakymą gavau tokį (kalba netaisyta), kokį čia žemiau pateikiu. Tai
tiesiog nepakartojama steponavičinės aukštojo mokslo reformos iliustracija!
Taigi – Jūsų dėmesiui apie tai, kokie yra, kuo pasižymi ir pan. vaizdo kūrimo
būdai literatūros tekste:
Literatūros tekstuose kaip ir poezijose,
eilėraščiuose, kalbėjime reikalinga kūribinga vaizduotė, kurios pagalba yra
pasineriama į prisiminimus, fantazijas ir kūrybą, kad gautusi literatūrinis
vaizdavimas, tekste. Kaip ir kalbantis, šnekantis, kuriasi savaime iš
pasamonės, kurios pagalba yra pradedamas kurti tekstas. Kuriant literatūros
tekstą reikia tiksliai žinoti apie ką yra kuriama. Visas vaizdas kuriasi sakiniuose,
kurios mes apmąstome ir perteikiame tai, dar kartą apgalvodami, tame tekste,
savais žodžiais. Literatūros tekstą galima kurti, netgi skambant kažkokiai tai
melodijai, nes tai gali duoti savitą kontekstą, kuriamam kūriniui ar tekstui,
kažką stebint, būnant gamtoje, stebint visokius neįprastus reiškinius, galima
kurti literatūrą. Viskas pereina iš mūsų pasąmonės ką mes atsimename, ir kaip
gautus atsiminimus ir vaizdus ar garsus, mes perteikiame literatūriniame
tekste. Tekste negalima būti nukrypstama nuo tam tikros temos, jei atsiranda
priešingi kūriniui veiksmai tada jau nebegali gautis nuoseklus literatūrinis
darbas.
2012-09-15
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą