Tėvas
grįžo iš kaimo, iš brolio. Parvežė septynis maišus bulvių. Penkis jų išpylėm
šaltojoje po laiptais. Jei dabar, sėdėdamas savo pusrūsiniame darbo kambaryje,
atidarau duris iš katilinės į laukujį koridorėlį, aštriai užkvimpa bulvėmis.
Tai kvapas, kurį galiu pavadinti tikru ir kuris plevena štai virš Janio Rainio
„Kopoti raksti“ 24-to tomo su jo dienoraščiais.
***
Dukra
studentė: vakar viena močiutė cepelinus virė, šiandien kita – vai-tai grįšiu po
savaitgalio į Vilnių, į savo vu‘išką Istorijos fakultetą visa išsiplėtojusi.
(Bet šiandieninių cepelinų net keturis vis dėlto dar išsitransportavo traukiniu
į sostinę.)
***
Sūnus
ketvirtokas, kai šią pavakarę taisiau jam jo skriestuvą ir iš pirmo sykio
nepataikiau to padaryti: „kai manęs neklausai, tai taip ir būna.“
***
Kai
keliauji, stebi. Ankstų šių metų rugsėjo 19-tosios rytą keliavau iš Šiaulių į
Vilnių. Kai autobusas sustojo Panevėžio stotyje, pažvelgęs pro langą pamačiau
PAZ‘iką – ir laikas lyg atsisuko dešimtmečius atgalios.
(Panevėžietis
Silvestras Gaižiūnas sako, kad čia ne Panevėžio, o Biržų autobusų parko
PAZ‘ikas.)
2012-09-23
Kad Biržų AP tokių turi, bent jau praeitą vasarą tokių važiuojančių turėjo – liudiju, bet maniau, kad jie siunčiami tik vietiniais maršrutais, rajono ribose, o šis – net iki Panevėžio atriedėjęs (kryptis toj vietoj tikrai Biržų).
AtsakytiPanaikinti