Du eilėraščiai – du literatūros mokslai

Kartais atsitinka taip, kad visai netyčia aptinki tokius kūrinius, kuriuos gali pavadinti „raktiniais“ kokio nors literatūros mokslo kūriniais, nes jie įtaiko į pačią to mokslo šerdį, itin adekvačiai išreiškia jo esmę. Štai du tokie aptikimai: vienas estų poeto, kitas latvių poeto.

Literatūros topografijos, literatūros geografijos mokslas, vadinamasis kultūrinio-literatūrinio žemėlapio braižymas (angl. mapping, vok. kartierung) per estų poeto Ivaro Ivasko eilėraštį „Rašyti eiles – tai braižyti žemėlapius…“:

Ivaras Ivaskas

Rašyti eiles – tai braižyti žemėlapius
nubrėžt dar vieną žemėlapį ant balto lapo
nauji kontinentai veržias iš užmaršties gelmių
bangos griausdamos krinta nuo akmenuotų keterų
kalno viršūnė rodo į begalybę arba
banguojančioj mėlynėj gimsta salos taškelis
šviesiai žalia dėmė kur ėdrinėja avys
arba upių žybčiojimai paverčia žemę
į daugiabriaunį kristalą kur pasaulio
dega saulėlydis arba tatai žemėlapis
kur keliaujantis pirštas randa vien dykumos smėlį
ar snieguotas lygumas kur kraujas sustingsta
smegenys sustoja bet po tavo ranka jau naujas lapas.

(Iš anglų ir vokiečių kalbų vertė Henrikas Radauskas. Iš knygos: Astrīde Ivaska, Ivar Ivask, Skraidantis ežeras. Poezija ir eseistika, Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2007, p. 99.)


Literatūros antropologijos mokslas – literatūrinių vaizdų ir vaizduotės studijos per latvių poeto Rainio eilėraštį „ juodų rašto eilučių…“:

Rainis

Aiz melnam rakstu rindiņām
juodų rašto eilučių
Viz baltas un laimīgas ainas
Mirguliuoja šviesūs, harmoningi vaizdai –
No melnām rakstu rindiņām
juodų rašto eilučių
Plūst tēli un ceļas, un mainās.
Veržiasi paveikslai: kyla, kinta.

Tur sīkā ikdienas vārdiņā
Čia menkame kasdienybės žodely
Gul noslēpumi bez miņas –
Glūdi neįmenamos paslaptys –
Ik sīkā ikdienas vārdiņā
Kiekviename menkame kasdienybės žodely
Aug ilgas un sāpes bez ziņas.
Bręsta nežinioj ilgesys ir skausmai.

Cel melno miglu plīvuri,
Praskleisk juodą miglos šydą,
Nāc skatīt, kur mēs mītam, –
Pažiūrėk, kur mes gyvenam, –
Cel melno miglu plīvuri,
Praskleisk juodą miglos šydą,
Un iesim caur naktīm līdz rītam.
Ir eisim kiaurai naktį į rytą.

(Pažodinis-filologinis mano vertimas; visai nepavykęs, bet koks jau yra, toks. Iš: Jānis Rainis, Kopoti raksti 30 sējumos. 2. sējums. Dzeja, Rīga: Zinātne, 1977, p. 204.)

2012-09-08

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą