Štai va – vakar perskaičiau kažkokio
edukologijos darbo pavadinimą: „Vaikų savaiminio mokymo(si) kultūros
socialinis-edukacinis diskursas į vaiką orientuotoje paradigmoje“. Ir,
prisipažinsiu, „pakibau“, na maždaug taip, kaip „pakimba“ kompiuteris. O jau
šiandien bandau tąjį pavadinimą suvokti logiškai-filologiškai, t. y. pagal
kalbinę-žodyninę ir galimą mokslinę-sąvokinę žodžių reikšmes. Ta procedūra
reikalauja skaidyti dalimis, o po to atskiras dalis mėginti jungti prasminėn
visumon.
Kartoju dar kartą: „Vaikų savaiminio
mokymo(si) kultūros socialinis-edukacinis diskursas į vaiką orientuotoje
paradigmoje“.
O dabar skaidau:
1) vaikas
savaime/savaimingai mokomas/mokosi;
2) tas (1) procesas turi savo kultūrą ar yra paženklintas kažkokia
savo kultūra (nors ne visai aišku,
kaip šiuo atveju traktuojama sąvoka „kultūra“);
3) visa tai (1+2) sueina į kažkokį socialinį
(didesnė visuma) - edukacinį (tos didesnės visumos dalis) diskursą,
(neaišku, kaip šiuo atveju traktuojama sąvoka „diskursas“*, kuri dabar yra pasidariusi
kone be krantų, beje, kaip ir sąvoka „kultūra“**);
4) o jau tas diskursas sueina dar į kažkokią paradigmą***
(irgi sąvoka be krantų), kuri kažkaip yra orientuota į vaiką.
Bandykim dabar visa tai suvesti į visumą,
išskirti esmę ir prasmę. Jeigu pavyks, žinoma. Logika ir sintaksė paprastai
neleidžia klysti ir šiuo atveju sako, kad pagrindinis reiškinys visame tame kažkame yra „socialinis-edukacinis
diskursas“, kuriame kažkokiu būdu reiškiasi, tarpsta ar skleidžiasi „vaikų
savaiminio mokymo(si) kultūra“ (galbūt kaip to diskurso konkreti realizacija?),
sutelpanti kažkokioje „į vaiką orientuotoje paradigmoje“. Taigi kultūra
įsilieja į diskursą (ar gal reiškiasi juo ar per jį), o šis egzistuoja paradigmoje.
Mat praleidus kai kuriuos žodžius, liktų toks loginis sintaksinis ir, atrodytų,
visai logiškas karkasas: „<…> kultūros <…> diskursas <…>
paradigmoje“. Tik va, kai jis yra „apauginamas“ detalizuojančiais,
konkretizuojančiais, į esmę bei prasmę lyg kreipiančiais apibūdinimais („vaikų
savaiminio mokymo(si) <...> socialinis-edukacinis <…> į vaiką
orientuotoje <…>“), formalioji logika išlieka, tačiau semantinė logika,
kai ją bandai sugriebti, išslysta kaip nepagaunamas kiaurai pro uždarytas duris
vaikštantis vaiduoklis.
Jei kas manote kitaip, t. y. esate
pajėgūs semantinę šio pavadinimo logiką sugriebti už ragų, labai prašyčiau tą
logiką man išdėstyti. Kitaip tariant, suprantamai
ir būtinai adekvačiai pačiam pavadinimui
išreikšti jo prasmę.
Baigiant – kelios pastabos.
Kiek galiu remtis savo pastebėjimais, tai
nėra atsitiktinis, išskirtinis edukologijos darbo pavadinimas, bet, man atrodo,
atspindintis vyraujančias, pavartosiu tą patį žodį, paradigmines tendencijas.
Penkerius metus studentams dėsčiau leksikologijos bei leksikologijos ir stilistikos kursą, kuriame itin daug
dėmesio skirdavau leksinei semantikai, tad žodžių sisteminių ir (kon)tekstinių
reikšmių bei prasmių dalykus tariuosi išmanąs ne tik kaip literatūrologas. Turbūt
autoritetingiausi leksinės semantikos specialistai Lietuvoje yra prof. Evalda
Jakaitienė ir prof. Aloyzas Gudavičius. Profesorė Jakaitienė rašo: „Reikia
suprasti, kad atskiro žodžio reikšmė gali būti tiriama ir kaip kalbos sistemos,
ir kaip kalbėjimo vienetas, kad žodis gali įeiti į kelių pakopų ir tipų
sistemas, kur jo reikšmė tiriama kaip nominacinio vieneto turinys, ir žodis
gali būti vartojamas tekste, kur jo reikšmė priklauso nuo to teksto partnerių.“
Pristatomuoju edukologiniu atveju „teksto partneriai“ yra taip struktūruojami,
kad su lyg ir geidžiama generuoti prasme iškyla tiesiog absoliučiai neįveikiamų
problemų.
Specialiai esu žiūrėjęs fizikos, biologijos,
matematikos, medicinos ir pan. mokslų darbų pavadinimus. Juose tikrai
santykinai daug man iš viso nežinomų specialybinių sąvokų. Tačiau kai jas
žodynuose išsiaiškindavau, galėdavau suprasti, apie ką tame darbe rašoma, nes
galėdavau atsekti pavadinimo leksinę semantinę logiką. Pavadinimo „Vaikų
savaiminio mokymo(si) kultūros socialinis-edukacinis diskursas į vaiką
orientuotoje paradigmoje“ visos sąvokos man žinomos, tačiau semantinės logikos
atsekti, deja, negaliu. Matyt, esu itin negabus edukologijai.
______________________________
* Pavyzdžiui: diskursas – verbalinis grožinis
kūrinys; diskursas – bet koks kūrinys; diskursas – bet kokia ženklinė visuma
(pvz., vaizdinės reklamos diskursas; akustinės reklamos diskursas; verbalinės
reklamos diskursas; apskritai reklamos diskursas)… – iki begalybės.
** Pavyzdžiui: kultūra ir civilizacija; Renesanso
kultūra Vakarų Europoje; Prancūzijos rūmų kultūra XVIII a.; alkoholio
vartojimo kultūra XXI a. Lietuvoje; dantų priežiūros kultūra… – iki begalybės.
*** Pavyzdžiui: metodologinė paradigma; kultūros
paradigma; istorinio ar filologinio, ar edukologinio, ar sociologinio… mąstymo
paradigma; politinės veiklos paradigma… – iki begalybės.
2013-04-21
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą