Imantas Zieduonis išėjo, prieš tai pasivaikščiojęs palei Lietuvą

Paskutinė Imanto Zieduonio knyga pasirodė šiemet. Tai knyga, parengta sykiu su sūnumi Rimantu ir turinti paglostyti kiekvieno lietuvio širdį. Leišmalīte. Sunkiai adekvačiai vienu žodžiu išverčiamas pavadinimas, kad ir prasmė ir emocinis krūvis nenukentėtų. Galbūt reikėtų versti: Palietuvėlė. Išvaikščiotas 571 kilometras palei Lietuvos sieną (visas palietuvys, visa palietuvėlė) ir tai, kas matyta bei išgyventa, užrašyta. Knygos dar nečiupinėjau, bet būtinai pirksiu ir skaitysiu. Zieduonį skaityti malonumas.

Nežinantiems tautiečiams pasakysiu: Zieduonis – tai toks latviškas Marcinkevičius ir Martinaitis viename.

(Nuotrauka iš)

O kas yra Zieduonis latviams, pacituosiu iš Silvestro Gaižiūno straipsnio „Baltas jaunuolis ant trijų kuorų“ (Nemunas, 1987, nr. 11, p. 32–35), kuriame jis cituoja kitą latvių poetą – Janį Pėterį. Taigi Pėteris per Gaižiūną:

Kas yra I. Zieduonis latviams? Gal geriausiai į šį klausimą atsakytu Janis Pėteris:

„Didžiajai daugumai Imantas Zieduonis priklauso po dalelę. Kaip Ryga, kai nesam pabuvoję jos dominantėj (O. Vacietis) – Petro bažnyčios bokšte.

Vieniems Zieduonis yra tiktai aktualijas pagaunantis, žvalinantis poetas: „Žemės ir svajonių smėlis“, „Širdies dinamitas“, „Motociklas“.

Kitiems – kasdieninę žemės plutą prozoje ariantis publicistas: „Kuržemytė“.

Tretiems – smegenų požievio išlaisvintojas: „Epifanijos“.

Ketvirtiems – didžiųjų medžių vaduotojas, taip sakant, miškininko padėjėjas.

Penktiems – neoficialus laiškų redakcijos darbuotojas kokioje nors redakcijoje, į kurį būtų galima kreiptis.

Šeštiems, t. y. šeštoms, – kolosalus vyras.

Filosofams – konkurentas (O, sancta simplicitas!)

Kritikams – salamandra, kaskart paliekanti savo uodegą kruopščiai analizei.

Grafikams – profilis.

Ekonomistams – nepageidaujamas ekspertas, kurį patį reikėtų įtraukti į planavimą, – tada jis matytų!..

Žurnalistams – beveik tas pats, kas Sent-Egziuperi – jais abiem galima išgražinti savo raštus ir įrodyti savo inteligentiškumą.

Vaikams – pasakų spalvintojas ir geras lokių pažįstamas.

Bendrajai pilietijai – madingų citatų rinkinys, apskritai tas, kuris yra madingas, kurį reikėtų pasikviesti – nori ar nenori.

O iš tikrųjų unikalus, prieštaringas asmuo, kurio visos prieštaringos ir poliarinės ypatybės eina iš gilios gelmės, o joje lengviau pastebėti išorę, veržlius ritmus, ryškiai spindinčią išorę negu tai, kas niekuo nekrinta į akis, kas pilka, paslėpta, vidujai skausminga. Net tragiška. Ir paties Zieduonio sieloje – esmingiausia.“

/Nes žodžiai yra kevalai, ir vėjas

jau laukia už lango./ I. Z.

Šią gegužės trečiąją Zieduoniui būtų suėję 80. Mirė vasario 27 d.

2013-04-07