Šiomis
dienomis atsistatydino plagiatu apkaltinta Vokietijos švietimo ministrė Annette
Schavan. Diuseldorfo universitetas atėmė iš ministrės daugiau nei prieš
trisdešimt metų gautą daktaro laipsnį, nes
ji, rašydama mokslinį darbą, „sąmoningai sukčiavo plagijuodama“. Prieš
metus kitus Vokietijoje buvo demaskuota didelė ir gerai organizuota grupė
žmonių (liežuvis nesiverčia vadinti juos mokslininkais ar panašiai), kurie už
atlygį rašė įvairių sričių disertacijas, ir išaiškinti tie, kas tas
disertacijas pirko.
Dabar
veikia interneto svetainė,
kurioje fiksuojamos išaiškintos disertacijos su plagiato elementais, nurodant,
kiek maždaug procentų kokiame disertacijos puslapyje ir iš kur nurašyta.
Pavyzdžiui, tūlo medicinos mokslų 'daktaro (mano pažiūrėtais duomenimis,
ginekologo) disertacija, apginta 2005 m. Ulmo universitete, plagiato
požiūriu procentiškai atrodo
taip:
Juoda
spalva čia reiškia, kad puslapyje plagiato yra, ruda – kad puslapyje jo yra
virš 50%, o raudona – kad jo yra jau virš 75%. Matome, kad daugiausia
nusirašinėjimo (atsekto) yra tarp 40 ir 60 puslapių. Atsiverčiame, pavyzdžiui, 45 puslapį, kad ten
išvystume tokį vaizdelį:
Viskas,
kas įvairiomis spalvomis paspalvinta, yra nurašyta, o nurašyta, kaip matote, kone
viskas. Kairėje pusėje pateiktas 45-tas disertacijos puslapis, dešinėje –
nusirašyto originalo tekstas, viršuje dešinėje nurodant šaltinį, iš kurio, iš
kokių jo puslapių nusirašyta.
Tai
ir yra šiurpelynė akademiniame
gyvenime. Vokietijos. Vien Vokietijos? Nes aš galiu tik įsivaizduoti ir,
remdamasis turimomis, bet nedokumentuotomis žiniomis tą įsivaizdavimą sau
pagrįsti, kiek po mažesnio, didesnio ar ir visai didelio plagiato ženklu
gimusių disertacijų, smulkesnių,
stambesnių ar ir visai stambių mokslo (?) darbų funkcionuoja akademinėje (?)
Lietuvos terpėje. O kiek dar pirktų ir parduotų disertacijų, darbų! Visiems – kas,
aišku, nori – bent jau tam tikra dalimi nebyliai žinant ir tuos pirkėjus, ir
tuos pardavėjus: tiek respublikinius, tiek vietinius, taip sakant, regioninius.
Palinkint jiems miegoti labai neramiai, negalvojant, kad kiti negalvoja.
2013-02-11
Iš akademinės bendruomenės vertybių – padorumas, na, tarkim švelniai, gal lakiausias; garuote garuoja; vis dažniau vadovaujamasi principu, kad tikslas (mgr. ar dr.) pateisina būdus, kuriais jis pasiekiamas (ne tik Tavo minimą akivaizdų plagiatą turiu galvoj; paskaitinėju būsimų [tikimybė – 99 nuošimčiai] humanitarinių mokslų dr. darbus [pagaliau pabaigtus, o tai – pergalių pergalė!] – ir pagalvoju: prirašytas reikiamas puslapių kiekis, darbo struktūra pagal reikalavimus, diskursas „deramas“, bet: ką žmogus norėjo pasakyt [pvz., man, jį skaitančiam] savuoju darbu? – ir nerandu atsakymo). Suprantu, „neteisingas“ požiūris, tai tiesiog „darbai“, o ne „kūriniai“, – ir vis tiek, kad ir kaip juokingai tai beskamba, tyrimas (t.y. mokslas) irgi turėtų būt kūryba. :) — Atsiprašau, jei per paini reakcija į šį tinklaraščio įrašą išėjo.
AtsakytiPanaikintiSutinku. Ir manau, kad prie tokio "beadresačio" rašymo labai intensyviai veda įteisinta formali disertacijų struktūra, kurios nevalia pajudinti, bei Lietuvoje kol kas totaliai nekritiškas meldimasis bei atnašavimas metodologijoms. Juk disertacijos pradžia (bent ~30 psl.) turi būti nuolankumo kokiai nors metodinei sistemai pripažinimas (t.y. iš esmės jos pirmeivių ir dabartinių "žynių" mantrų referavimas), o jau vėliau, kitose darbo dalyse, kai pereinama prie kūrinio ar kokio kito analizuojamo objekto, tas mantrinis galvojimas jau būna padaręs savo.
PanaikintiNors tokia tvarka, mano nuomone, ir nėra gera, bet tai vis viena geriau nei plagiatas :)
Etika yra nykstanti sporto saka siuolaikiniame post-modern-industr-iphone- pasaulyje.
AtsakytiPanaikintiTeko dalyvaut vienos magistrantes darbo gynime pries kokius metus. Vietinio universiteto fizikos katedros destytojai galvojo, kad gerai butu turet koki atstova is platesnes visuomenes, tai pasikviete mane. Nezinau, kaip baigesi, bet po pirmu dvieju mano klausimu maciau, kad katedros vedejas pats sunerimo del gynimo eigos kai moteriske negalejo atsakyt kuo skiriasi skirtingu tipu faziniai virsmai. Kiek zinau ji savo magistro laipsni fizikoje gavo ...
Po to zmones stebisi, kad mokslu daktarai ir magistrantai nieko nemoka (as irgi stebiuosi bandydamas rasti gera darbuotoja).
Aš kaip humanitaras irgi nežinau, kuo skiriasi skirtingų tipų faziniai virsmai, bet numanau, kad tai kažkokia fizikos srities bazinė elementarybė, jei jau jos nežinojimą taip pristatai. Gaila, kad panašūs dalykai dedasi ne tik "ant Lietuvos", bet ir "ant (viso) pasauliaus"...
Panaikinti