Šiandien
poligloto, vertėjo, poeto, architekto Jono Vytauto Nistelio (1922–1986)
devyniasdešimtmetis. Jis buvo iš tų eiliuojančių, kuris dar stalininėje ir
vėliau švelnesnės valdžios sovietinėje Lietuvoje rašė „į stalčių“. Patriotines,
religines ir kitokias eiles, kurių nepublikavo, o daugelio ir nebūtų galėjęs
publikuoti. Eilės, suprantama, toli gražu ne pirmo ryškumo, bet šiuo atveju
svarbiausia – pozicija ir principai. O pastarųjų Nistelis nestokojo. Kaip ir poetinės nuovokos.
Ta
proga prieš trisdešimt metų (1982-ais) parašytas jo eilėraštis „R. M. Rilkei“:
Jau Rilkės soduose
Ruduo
Ir lapai krinta
Iš dangaus
Ežerai pilni
Prikritę jų
Krante kniūbsčios
Ilsis valtys
Mes vaikštom
Seno sodo takais
O lapai čeža
Mums po kojomis
Ar tu atsimeni
Šie lapai
Buvo pumpurai
Kaip mūsų meilė
Jau Rilkės soduose
Ruduo
Geltoni lapai mena
Pavasarį
2012-08-24
Ačiū už priminimą. Pažinojau (aišku, tik iš matymo) jo brolį, gyvenusį Ąžuolpamūšy. Beje, bent jau tame Lietuvos krašte šitos pavardės kirčiojamas pirmas skiemuo. O ponia Nistelienė, regis, dar gyva? Vis kartkartėm randu jos tekstų; paskutinis skaitytas – apie a.a. Barborą Vileišytę.
AtsakytiPanaikintiSu ponia Nisteliene yra tekę bendrauti ir bendradarbiauti, lankytis jos namuose Šiauliuose sąjūdiniais metais. Iš jos vežiau A.Sverdiolui jos turimų S.Šalkauskio rankraščių kopijas ir t.t. Bet dabar apie jos likimą jau kelinti metai nieko nežinau. Beje, labai šviesus žmogus.
Panaikinti