2000 m. sausio mėnesį „Šiaurės Atėnuose“ publikavau, o 2005 m. knygoje „Šiauliai: provincijos miestas palatvėje“ perpublikavau „Instaliaciją apie marksizmą ir feminizmą“. Atrodo, nepaseno.
2021-01-31
Apie dviejų Kazio Bradūno knygų pabaigas
Visais požiūriais įdomų, įtaigų ir stiprų eilėraščių
rinkinį Krikšto vanduo Joninių naktį
(1987), kurio ypač apgalvota, stebėtinai tiksli, tikslinga bei prasminga
šešiomis antifonomis „įrėminta“ kompozicinė struktūra, Kazys Bradūnas užbaigia,
mano galva, ne itin pavykusiu eilėraščiu „Poezija ir Lietuva“ ir, manyčiau, gerokai
beviltiškomis, patosu tiesiog „žudančiomis“ paskutinėmis dviem jo eilutėmis:
„Ir žodžiai taškosi, krykštauja / Ant poezijos rankų“.
Maža to – lygiai tuo pat užbaigiama ir visa jo poezijos
rinktinė Prie vieno stalo (1990).
Meistras juk turėtų mokėti padėti tašką?
2019-12-19
PA-DĖSTYTI (minidramaturginis etiudas)
LAIKAS: 1999 metai.
VIETA: Provincijos universitetas.
INTRIGA: Būsimiems pradinių klasių mokytojams literatūros
dalykų (literatūros mokslo įvado, vaikų literatūros, dar kažkokio) dėstymą
siekta operatyviai perduoti Pedagogikos fakulteto lietuvių kalbos metodikų ir
panašiems edukologinės pakraipos specialistams. Buvau dar apyjaunis ir naivus,
nepatyręs, visai neseniai pradėjęs dirbti literatūros katedros vedėju. Tad sukėliau nedidelį skandalą, sakydamas, kad studentus universitete turėtų mokyti bent
šiokie tokie dalykų profesionalai, o ne bet kas, kas „bent maždaug iš tos
srities“. Minimos metodikų katedros vedėja net įsižeidusi man pasakė: „Na jau,
Butkau, negi aš negalėčiau padėstyti kokios vaikų literatūros.“
ESMĖ: Taip, padėstyti
būtų galėjusi. Ši raiška ir perteikia koncepciją, požiūrio esmę: pa-dėstyti. Kaip ir aš kokį nors kalbos
metodikos dalyką būčiau galėjęs pa-dėstyti,
bet ne dėstyti.
[IŠVADĄ pasidaryk pats.]
2019-12-18
Savisklaida
Galvojau pavadinti „savireklama“, bet anokia čia – internetų
visatos užkampyje – „reklama“. Todėl – savisklaida, šiokia tokia.
Balandžio mėnesį pasirodė mano knyga Lietuvių ir latvių literatūriniai dialogai: Straipsniai. Recenzijos
(Šiauliai / Vilnius: V. Butkus, 2019, 180 p., ISBN 978-609-475-282-7 (ISBN – elektroninio
leidinio)). Tai recenzuotas anksčiau jau publikuotų mokslo straipsnių ir
akademinių recenzijų rinkinys. Oficialiai jis išleistas kaip elektroninė knyga
(bibliotekininkai, atrodo, tai bet kokiu atveju vadina „elektroniniu
ištekliumi“?). Kol kas elektronine forma knyga publikuota šiais e-adresais:
Vakar kelis jos egzempliorius parsinešiau atspausdintus,
bet tai tokia labiau (o gal ir – iš esmės) savilaida: ne platinimui, bet tik atminčiai
sau ir padalijimui keliems šia sritimi suinteresuotiems žmonėms.
2019-09-04 (trečiadienis)
Skaudus įrašas apie valstietišką seksą mokykloje…
Skaudus įrašas apie valstietišką seksą mokykloje (1),
arba kodėl Lietuvos mokytojai nušvilpė ministrę (2),
arba kodėl netrukus jūsų/mūsų vaikus mokys viena mokytoja
(3)
(1)
Šiandien Mokytojų diena. Pirma po „reformos“.
Šiandien mano žmona netenka darbo mokykloje. Paskutinė
jos darbo diena po 31 metų švietimo srityje – per Mokytojų dieną. Subtilu.
Toje mokykloje, kur ji dirbo, yra apie 50 mokytojų.
Iki „reformos“ 18-ka ar daugiau savaitinių pamokų ten
turėjo KETURIASDEŠIMT KELI (sic!) mokytojai. Tai reiškia, kad jie tradiciškai
buvo traktuojami (svarbiausia – patys taip jautėsi) kaip dirbantys visu krūviu,
kitaip tariant, – visu etatu.
Po „reformos“ visą etatą mokykloje gavo, jeigu teisingai supratau, vos KELIOLIKA (sic!)
mokytojų. (Čia tas valstietiškas seksas, kurio šiame siužetėlyje laukė
skaitytojas.)
(2)
Savaime suprantama: nuoskaudos, susipriešinimas, neaiški
perspektyva, nuolatinio emocinio ir socialinio nesaugumo jausmas.
Ir tai, kiek galima spręsti iš neoficialių pasisakymų,
yra vieno iš tipinių Lietuvos miestų tipinės mokyklos tipinė šiandienos
situacija. Tipinių–tipinės–tipinė. (Čia atsakymas, kodėl Lietuvos mokytojai
užvakar nušvilpė ministrę).
(3)
Šios „reformos“ projektuotojai, įgyvendintojai ir
įteisintojai absoliučiai nieko nenutuokia apie Lietuvos švietimą. Jie yra
visiškai nekompetentingi ir šiuo metu skaičiuoja pagaliukais, kad pradinę
mokyklą reikia pailginti nuo 4 iki 5 metų, o gimnaziją sutrumpinti nuo 4 iki 3
metų. Žinote kodėl? Todėl, kad VIENA pradinukų mokytoja penktokui valstybei bus
žymiai pigiau nei KELIOLIKA specialistų mokytojų devintokui (gimnazistui). O
taip: vietoj to, kad spręstų specialistų trūkumo, apmokymo ir apmokėjimo
problemas iš esmės, jie žada tiesiog primityviai taupyti jūsų/mūsų vaikų
švietimo sąskaita. (Čia atsakymas, kodėl jūsų/mūsų vaikus, anūkus netrukus
visais metais ilgiau mokys VIENA mokytoja.)
Gėda, graudu, apmaudu. Skaudu apie tokius dalykus rašyti.
2018-10-05 (Mokytojų diena)
Rugsėjo fragmentai
***
2018 m. rugsėjo 11 d. netoli Prezidentūros priešpriešiais
prasilenkiu su vaikinu ir dviem merginomis. Nugirstu, kaip vaikinas sako:
„[…] na jeigu aš kažką veikiu, aš realizuoju save, tai
natūralu, kad žmonės mane pamatys.“
Svarsčiau: ar tikrai natūralu ir ar tikrai pamatys?
***
2018 m. rugsėjo 12 d. pavakary automobilio radijas
„pastatyto balso“ principu išgaunamomis intonacijomis skaitė Vytauto Ažušilio
trilogijos „Išlikimas“ trečiąją knygą „Mokslininkas“.
Pagalvojau: geriau mano ausys būtų to negirdėjusios.
***
2018 m. rugsėjo 14 d. vakare peržiūrėjau video interviu
su žurnalo „Verslo klasė“ redaktoriumi Aurelijumi Katkevičiumi. Jis pasakė:
„Taip, mokytojams turi būti pakelti atlyginimai. Pradžiai dvigubai, o paskui
galbūt dar daugiau.“
Atkreipiu dėmesį, kad būtų aišku visiems mokyklų „reformatoriams“:
pradžiai [sic!] dvigubai [sic!]!
Ir pakartoju skiemenuodamas, pabraukdamas, paryškindamas ir paraudonindamas: pra-džiai
dvi-gu-bai!
***
2018 m. rugsėjo 15 d. ryte, t. y. šiandien, gerdamas kavą
FB užmačiau įdomųjį regioninės literatūros kritikos atvejį. Kritikas, kurį
tarsi ir būtų galima priskirti Šiaulių šviesuomenei (inteligentijai ar pan.),
taip atsiliepia apie rašytojo Rimanto Kmitos romaną (cituoju cenzūruodamas):
„Už**so protus Kmita su savo bažnyčios kronika“.
Pernai jau rašiau, kad yra tam tikras šiauliečių
inteligentijos(?) sluoksnis, kuris aklai, o kartais – kaip šiuo atveju – net
niršiai neigia Pietinia savastį kaip šiaulietiškosios savasties dalį.
2018-09-15
Knutas Skujeniekas gimė rugsėjo 5-tą…
… ta proga Knuto Skujenieko eilėraščio „parke vyrai vyną
geria“ („parkā vīri vīnu dzer”) vertimo premjera:
parke vyrai vyną geria
vynas tas jiems tik į gera
kad po visko vingriom kojom
išsivaikščiotų namolio
buvęs rūškanas it dūmas
žydi tarsi rožių krūmas
tas kurs šalinos visų
toks drąsus kad net baisu
tas kur žodžio neišpeši
gražbyliauti pasinešęs
skirstos vyrai dvelkia vėjy
butelaitis ištuštėjęs
nebėra jame vilionės
laimės motinos – svajonės
2018-09-05
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)