Lietuvoje vienas didžiausių savižudybių skaičius.
Lietuvoje vienas didžiausių alkoholio suvartojimas.
Lietuvoje vienas didžiausių patyčių skaičius.
Lietuvoje vienas didžiausių nepatenkintų savo gyvenimu skaičius.
Lietuvoje... ir t. t.
Galop: „Lietuva gali pasigirti didžiausiu procentu
asmenų, esančių kalėjime, skaičiuojant pagal visą šalies emigrantų populiaciją“ (žr.: http://www.anglija.today/nusikaltimai-ir-nelaimes/europa-bauginantys-rytu-europieciai-ar-del-ju-isaugo-nusikalstamumas-europos-sajungoje).
O daromos graudžiai juokingos ne su priežasties, o su
pasekmių „šalinimu“ susijusios išvados, tipo, kad reikia mažinti alkoholio
prieinamumą ar panašiai.
O juk bendras visų tų „didžiausių“ vardiklis akivaizdus,
net akis badantis yra ––– LABAI rimtos problemos su psichologine Lietuvos
gyventojų sveikata. Ar ne jai, mąstant valstybiškai, ir reikėtų kuo skubiau
skirti visus įmanomus prioritetus?..
2016-11-06
O kaip valstybė galėtų pagerinti savijautą ir savivoką (bet gal kas kita slypi už frazės „psichologinė sveikata“?), kurios priklauso ir nuo dalykų, visai nesusijusių su valstybe? „Laiškai Lucilijui“ vs valstybinė programa, – kas efektyviau? :)
AtsakytiPanaikintiManau, galėtų. Ir net privalėtų.
PanaikintiVeikiausiai pirmi žingsniai galėtų/turėtų būti kelis sykius padidintas kvalifikuotos psichologinės ir psichiatrinės pagalbos prieinamumas (už valstybės lėšas) su galinga socialinėmis reklamomis palydima kampanija, kas yra „psichologinės sveikatos“ ribose, o kas jau už jų - idant žmogus susigaudytų, kad jam reikia ne kilpą sau ant kaklo veržtis ar iš savo artimo tyčiotis, o tiesiog eiti konsultuotis, o galbūt jau ir gydytis.
Neįsivaizduoju reklamos, kuri iš tikrųjų „paskatintų“ eit konsultuotis tuos, kuriems, manytume, reiktų — — —
PanaikintiTada galima palikti viską kaip esama su „vienais didžiausių...“, nuduodant, kad viskas valstybėje su agresyvių, geriančių, suicidiškų... žmonių psichologija yra gerai, o man - belieka ištrinti šį įrašą :)
PanaikintiOi ne, nieko trint nereikia; problema didžių didžiausia, taip. Drįsiu savo mintigalį užfiksuot: manyčiau, koks nors poveikis galimas žemesniam, bendruomenių, lygyje, kai žmonės bent jau iš matymo vieni kitus pažįsta ir pan. Parapijos lygyje; tik va kas bus tas, kuris būtų klebonas be sutanos; pamokslininkas ir išpažinčių klausytojas (be jokių ironijų)? Kai išpažintys išklausomos prieš TV kameras ir vėliau viskas rodoma – tas ne išeitis; nesusipratimas. Nežinau; kažkodėl esu pilnas abejonių dėl akcijų aukščiausiu lygiu.
PanaikintiTiesą pasakius, nežinau, Virginijau. Aš matau problemą, di-i-idelę problemą būtent šiame segmente ir ją užrašau. O kaip ji spręstina?.. Yra Seimas su Sveikatos komitetu, Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinių reikalų ministerija ir t.t., ir pan. Tegu jie ir galvoja, tai jų darbas. Mano darbas - straipsnius, knygeles rašyt, tą ir darau. Kartais va ir čia ką nors parašau.
PanaikintiIr aš nežinau. (Atsiprašau, jei susidarė įspūdis, kad neigiu tokią problemą, tiksliau – problemų kamuolį – egzistuojant.)
PanaikintiNesusidarė.
PanaikintiBeje, esu apie tai kalbėjęs ne su vienu žmogumi. Visi patvirtina: aha, problema tikrai yra didelė, o ką daryt - niekas pasakyti negali...