Emilija
Poškutė-Lapukienė (gimė 1914
m . vasario 9 d. Ušnėnuose, mirė 1999 m .
rugpjūčio 21 d. Šiauliuose), Ipolitas Lapukas (gimė 1905 m .
vasario 2 d. Užkalniuose (dab. Šiaulių rajonas), mirė 1990 m .
lapkričio 6 d. Šiauliuose). Fotografavau apie 1985 m .
mikroautobuso „Latvija“ viduje.
Šiandien močiutės jubiliejus. Šimtmetis. Sunku patikėti,
kad jau tiek(!)metis,
kai prisimenu ir būtąjį kartinį, ir būtąjį dažninį.
Močiutės Emilijos gimtinė ne visai Ušnėnai, o –
vienkiemis netoli jų, prie pat vadinamųjų ventų,
aprašytų Žemaitės „Marčioje“. Ventomis
buvo vadinamos anuomet per Ventos upės potvynius užliejamos šienaujamos pievos,
kur „Marčios“ Kotrę nuo vežimo nuspriegė: „Sukibo abudu veržti, tik kartis
trakšt pusiau – kaip spriegs Kotrę nuo vežimo, net kojos pakėžėjo. Laimė
dar, kad tropijos ant pakūgės.“
Vyriausiąjį močiutės brolį Juozapą esą krikštijo Žymantai.
Nepatikrinau, bet turbūt teisybė. Kaip ir tai, kad kažkurią Žymantų dukrą
krikštiję proseneliai Poškai iš pavenčių.
Viskas, visos tos „Marčios“, ventos, krikštynos lyg ir toli toli, lyg ir visai čia pat. Kaip ir
Pirmojo Pasaulinio karo pradžia, kuriai tik
100.
Senelis Ipolitas Pirmąjį karą, kurį jis vadino Didžiuoju, jo
pabaigą, kai vokiečius ginė, gerai prisiminė. Pasakodavo „kaip Šiauliai degė“ –
Užkalniuose pašvaistės švietė, o vėjas popierių nuodėgulius atskraidindavęs: net matydavęsi, kas parašyta, bet rankose
jie tuoj pat sutrupėdavę į pelenus.
2014-02-09
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą