Facebook’as, kaip
ir bet kuri kita internetinė ar betarpiška bendravimo erdvė, turi savo madas.
Trunkančias ilgiau ar trumpiau, prasmingesnes ar šiaip – dėl pokšto,
paprastutes ar sudėtingesnes. Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis Veidaknygėje populiaru ir madinga įkelti
pririnktų grybų nuotrauką ar nuotraukas, įkelti vaizdelį, kaip apsipili kibiru
šalto vandens (būtinai su nuoroda, kas kitas turi tavimi pasekti ir taip šlapiai
pasielgti) arba įkelti savo ~10 asmeniškai pačių pačiausių knygų sąrašėlį irgi
su panašia nuoroda, kam perduodama estafetė.
Dėl tokio sąrašėlio gavęs dviejų savo Veidaknygės draugų paraginimą, pagalvojau: ogi ne taip jau paprasta,
tiksliau, labai nepaprasta jį sąžiningai iškloti. Pirmiausia pradeda kamuoti
kriterijų klausimai, o paskui – jau ir visokie kitokie. Kaip varžybose be taisyklių,
be laiko žymeklių, kai bet kokia kaina turi būti išaiškinti „nugalėtojai“.
Taisyklę nusistačiau vienatinę: knygos – tik vadinamosios grožinės ar netoli (gerąja prasme) to ir
jokių kitų-kitokių.
1 [už pradžią]. Vytauto Misevičiaus (nustebau net pats!)
„klajonių romanas“ Vaikelio Kukoriaus
nutikimai (1976) apie klajojančius ir nuotykius patiriančius „kriaučių“ bei
nepilno proto jo pameistrį Kukorių. Kodėl? Nes (čia galėtų būti pasakojama ilga
istorija, bet įrašysiu vien tik reziumuojantį sakinį) pati pirma, nuo kurios
pradėjau urmu skaityti knygas, t. y. žiulvernus, a.diumus, indėnus har’kas…, atrodo, 5 klasėje tamsią žiemą
mažame
Volungių kaimelyje prie Ventos, kai nelabai buvo iš ko skaitomąsias knygas rinktis.
2 [Už realaus
erdvėlaikio „iškorijimą“ vaizduote]. Būsiu labai neoriginalus (priešingai
nei šis pranešėjas ir daugelis į jį panašių, kuriems
turiu, kaip pats manau, svarių kontrargumentų), bet – Michailo Bulgakovo Meistras
ir Margarita. Ir: kas bebūtų sakoma, vis dėlto labiausiai iš Hoffmano yra
atėjęs visas to romano meta-pamušalas, tad kaip „2.a.“ punktą drąsiai galėčiau
čia pri(si)rašyti ir Ernstą Theodorą Amadėjų. Visą imtinai.
3 [Už gyvenimo
(taip taip!) pamokas]. Hermano Hessės proza. Išskirtinas Stepių vilkas. Gal kiek ir klaidingas ar klaidinantis, bet tikras
asmeninio studentmečio kompasas.
4 [Už
gyvenimiškojo minimalizmo puoselėjimą]. Henrio
Deivido Thoreau Voldenas,
arba gyvenimas miške. Asmeninio
studentmečio kompaso korekcija.
5 [Už sapno integraciją
į kasdienybę, išplečiant realybės ribas]. Francas Kafka kaip visuma. Ypač Procesas,
novelės.
6 [Žr. 2
punktą]. Jorge Luis’as
Borges’as.
7 [Ir vėlei žr. 2 punktą]. Margerio Zarinio Netikras Faustas, arba Pataisyta ir
papildyta patiekalų knyga (1973). Ir kita jo proza. Netikras Faustas… – pirmojo kursinio tolimais
1984/1985 m. m. „objektas“, nepaleidžiantis
iki šiol. Jei plėtočiau to plėtojimo vertą latvišką liniją, „7.a ir b“ punktais įrašyčiau Rainį (pirmiausia Ugnį
ir naktį) ir Aleksandrą Čaką (jo poeziją).
8 [Už itin reljefišką tarpasmeninės psichologijos
pagavą ir išraišką]. Henriko Ibseno dramos; ypačiausiai Lėlių namai, Heda Gabler.
Ir kaip tęsinys iš tų pačių geokultūrinių platumų: Augustas Strindbergas bei Ingmaras
Bergmanas (pastarojo atveju šokinėjant nuo jo knygų prie filmų ir atgalios).
9 [Už poeziją Lietuvoje]. a.nykaniliūnas-t.venclova-s.geda/-su-a.žukausku/.
Sakau gi: už (gerą) poeziją
Lietuvoje. Ir gal dar h.radauskas, kurgi jį daugiau bedėti?..
10 [Už gerą literatūrą ir malonumą skaityti]. Daug dar kas,
bet pavardijant: Th. Manno Daktaras
Faustas, Užburtas kalnas ir F. Dostojevskio
Broliai Karamazovai, St. Lemo Soliaris ir Strugackių Piknikas šalikelėje, B. Sruogos Dievų miškas ir A. Škėmos Balta drobulė, A. Camus ir S. Beckettas…
Ačiū, Godai Butkutei ir Pauliui V. Subačiui, paraginusiems
tą sąrašėlį (su)rašyti, puikiai praleidžiant gerą valandą šio sekmadienio
vakaro.
Įdomu būtų, ką iš skaityto vertina ir kaip „reitinguoja“
buvę mano studentai? Nevardinsiu, bet atsiliepkite, kas dar knyginių dešimtukų čia
nepaviešinot.
2014-09-07
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą