Nuo 1988 metų, t. y. net 25 kartus, visą ketvirtį amžiaus, rugsėjo 1-mąją sutikau kaip Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto → Pedagoginio instituto → Universiteto dėstytojas: kaip Lietuvių kalbos katedros, paskui Lietuvių literatūros katedros, dar paskui Literatūros istorijos ir teorijos katedros dėstytojas, kažkiek metų ir kaip pastarųjų dviejų vedėjas.
26-to karto – šiemetinio karto – nebėra.
Simboliška? Dėsninga?
Turbūt šiek tiek ir dėsninga, ir simboliška. Bet labiau gal graudu, gal apmaudu.
Dėl akivaizdžiai nuo tam tikro taško girgžtelėjusios sangrąžos: Šiaulių u-tas → i-tas → Preikšo…
Nepaisant sangrąžiavimų:
sveikinimai Jums, mieli Kolegos, kas sąžiningai dėstytojaujat, - su profesine švente! Sėkmės tikrai sunkiame, kai jis atsakingai dirbamas, darbe!
Sveikinimai ir Jums, studentai, magistrantai, - buvę, ypač esami!
(Sykiu nenoringi, bet šiokie tokie rugsėjo pirmosios linkėjimai (atsitokėti) ir K. Preikšo idėjiniams anūkams, patiems nenusivokiant, gargždenantiems sangrąžas: Šiaulių u-tas → …?)
2013-09-01
Mums nebereikia...
AtsakytiPanaikintiNeveltui šiandien ilgokai galvojau apie Juozą Baltušį, kuris darosi vis aktualesnis. Beje, jis buvo pirmas rašytojas, palaiminęs mano pirmuosius literatūrinius bandymus:)