Literatūros vadovėlių analizė

Kadangi tokiais atvejais aš jau biškį pritrūkstu žodžių, tai imsiu ir cituosiu. O Tu, mielas skaitytojau, jei Tavo galvoje sąvokos „kultūra“, „literatūra“, „estetika“ etc. dar ne visai susivėlė su sąvoka „politika“, ką nors šioje vietoje imk ir pagalvok. (Jei susivėlė, tai nė negalvok, nes pati veiksminė sąvoka „pagalvok“ tokiu atveju tamstai jau nebebelabai veiksminga.)

Cituojamas veikalas: Birutė Šilėnienė, Eglė Magienė, „Lietuvių literatūros vadovėlių XI-XII klasėms analizė tarpkultūriškumo ugdymo galimybių aspektu“, Mokytojų ugdymas, 2012, nr. 19 (2), (p. 53–74).

„Idėjų interpretacinės analizės metodu analizuojamas bendrojo lavinimo mokyklos vienuoliktokams ir dvyliktokams skirtas literatūros vadovėlis (Daujotytė, Tamošaitis, Tutlytė, Viliūnas (2009). „Literatūros erdvės“, 1–4 knygos).“ (p. 58)

„Vadovėlyje aiškiai išskiriama „vyriška“ ir „moteriška“ veikla. Mokytoja, rūbininkė, bibliotekininkė, pardavėja, virėja ar seselė visuomet bus tik moteris. Vadinasi, tik moteriai priskiriama buities sfera, iliustracijose retai pasirodo blynus kepantis tėtis. Vyrams, savo ruožtu, priskiriamas protinis darbas, logika, tiksliųjų mokslų sritis. Toks veiklos skaidymas atsispindi net vaizduojant vaikus – mergaitės įtraukiamos į mamų veiklą (pyragų kepimą), o berniukai – į tėvų.

Heteroseksuali šeima vadovėlyje labai dažnai minima, ji suvokiama, kaip universali, nuo gimimo iki mirties. Pavyzdžiui, Šatrijos Raganos „Sename dvare“ pareiga šeimai yra svarbiau už asmeninę laimę ir net pamažu užgimstančią meilę. „Tradicinė šeima“ pristatoma kaip visokeriopo (fizinio, emocinio, moralinio, socialinio, politinio) gėrio šaltinis, kuriame tiesiog negali būti nieko bloga – fizinio ir psichologinio smurto, nesusikalbėjimo, autoritarizmo, asmenybės slopinimo, poreikių ignoravimo, manipuliacijos (apie tai nė karto neužsimenama); tai yra vieta, kurioje vaikai netiesiogiai supažindinami su būsimais tėčio ir mamos vaidmenimis (daroma prielaida, kad visi vaikai – heteroseksualūs).“ (p. 68)

„Apžvelgiant vadovėlio iliustracijas, matyti, kad visi paveikslėlių veikėjai yra baltieji ir neturintys (pastebimos) negalios. Todėl galima teigti, kad knygoje esama tam tikros netiesioginės diskriminacijos rasinės priklausomybės ir negalios atžvilgiu požymių – jei diskriminaciją suprantame kaip „išstūmimą“ iš viešosios erdvės, „ignoravimą“, laikymą „nenorminiu“.“ (p. 71)

„Multikultūriškumas ir tolerancija XI-XII lietuvių literatūros vadovėlyje „Literatūros erdvės“ (2009, 1–4 knygos) suprantami abstrakčiai, siaurai, daugiausia etniniu, religiniu aspektais, neįtraukiant rasės, lyties, seksualinės orientacijos ir įgalumo aspektų. Mokiniai neskatinami suprasti kultūrinio pliuralumo, su juo tik supažindinami. Neskatinamas ir „daugumos“ socialinių grupių privilegijų, stereotipų kilmės kritinis vertinimas.“ (p. 72, iš „Išvadų“)

Ką gi… Galvoju: gal man jau pats laikas į pensiją?

2013-06-25