Šiandien sukanka 125 metai, kai 1891 m. Senadvaryje
(Zarasų r.) gimė poetas Faustas Kirša.
Ta proga jo poemos „Pelenai“ (1930) fragmentėlis (iš čia):
Ant jambo
supykau. Ir vėl jis? Bet ilgesnis.
Mat, juo toliau
einu, juo darbas protingesnis.
Ir vis tik
norisi rašyti ir tylėti…
Ne taip, kaip
tinginys, paėmęs baltą skėtį.
Nuo saulės
spindulių pridengia savo sprandą.
Oi ne, ne taip,
nes jį vabzdžiai ir ten sukanda.
Aš noriu
elgeta, sugraužęs duonos kąsnį,
Minėti už save
kur kas nelaimingesnį.
Bet tik
filosofams statyti laimės bokštai.
O aš galiu
rašyt, ko mano mintys trokšta.
Ir eilėraštis „Pavasario gėlės“, kurį skaito pats poetas:
https://www.pakartot.lt/album/rasytoju-balsai-i-dalis/pavasario-geles.
2016-02-25
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą