Dar Čako

Tebesėdžiu laisvalaikiais prie Aleksandro Čako. Skaitau. Kai ką verčiu. Žodžiu, mėgaujuosi. Taip almanachui „Šiaurės Lietuva“, kasmet išeinančiam Šiauliuose, išverčiau Čako knygos „Aš ir šis laikas“ (1928) antrąjį skyrių. Skyrių užsklendžia eilėraštis „Savas požiūris“, kurio pabaiga čia ir pasidaliju:

<…>

Buvo pavasaris, šeštadienio vakaras ir pinigo, už ką

 alaus ir meilės nusipirkt ir atlapot aistroms duris,

Kad senatvėj sėdint ant girgždančios vargšų

  prieglaudos lovos – prie silkės ir kopūstienės –

  netektų dūsaut, jaunystę veltui praleidus.

Piešinys – Čakui labai giminingos sielos dailininko Karlio Padego (1911–1940). Jiedu abu buvo Rygos menininkai iki kaulų smegenų, XX a. pirmos pusės Ryga, tiksliau tarpukario Ryga, tiesiog gerte įsigėrusi į jų kūrybą. Judviejų abiejų braižas panašus.

Piešinys vadinasi „Mano mylimoji iš gatvės“ (1930).

2012-05-30

Vytauto Kubiliaus dienoraščio paraštėse

Vytautas Kubilius buvo vienareikšmiškai didis lietuvių literatūrologijos, literatūros kritikos, apskritai literatūros žmogus. Bet dienoraščius (dabar skaitinėju 1978–2004 metų) rašė tokius keistus, gerokai smulkmeniškus visomis prasmėmis.

2001 m. balandžio 12 dienos įraše aptikau trumpą sakinį: „Skaudu, kad Ingos disertacija taip suspardyta“, išnašoje paaiškinant, kad tai Ingos Vaičekauskaitės disertacija. Ką gi, belieka prisipažinti – esu tas, kuris „suspardė“. Gynimas vyko 2001 m. kovo mėnesį VDU, disertacija vadinosi „XX amžiaus lietuvių ir latvių romano modeliai“, ji, mano nuomone, kaip literatūros mokslo darbas buvo labiau negu prasta, tad, būdamas oponentas, parašiau absoliučiai kritišką recenziją ir pasakiau, kad disertacija neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų.

Norintys įsitikinti, ar teisus Kubilius, ar „suspardytojas“, disertaciją gali nesunkiai rasti nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje ir gal kitose bibliotekose, pavyzdžiui, VDU (galėčiau paskolinti ir savo turimą egzempliorių).

Kartais ir subtilūs literatūros žinovai pasielgia kaip širšalo įgelti.

2012-05-29

Palinkėjimas

Ir visiems to linkiu – šį rytą ir visus kitus rytus…

(Kavos visiškai negėriau, t. y. nė vieno puodelio, nuo kokių 1996 ar 1997 metų iki pat 2010 metų vasaros. Ir nežinau: gerai tai ar blogai. Bet kad dabar su kasdieniais 1–2 puodeliais gyvenu skaniau ir maloniau – nenuginčijamas faktas. Gal tik ne taip sveikai?)

Vynmedis – pavėsinė

Daug metų kieme turėjom natūralią pavėsinę „iš vynuogės“, t. y. ją sudarė didelis senas vynmedis, išsiraizgęs link šiaurės pusės po jam specialiai padarytą stogtinklį. Bet šiemet žiūriu vynmedis labai nenoriai skleidžia lapus – tik viena kita šaka pradeda žaliuoti. Spėju, kad čia gali būti vynmedžio ir tos pavėsinės pabaiga. Gaila.

O gal kas žinot, kiek metų Lietuvos sąlygomis išgyvena vynmedis, na, toks paprastas, ant kurio auga saulėtą ir šiltą vasarą saldesnės, o šaltesnę ir debesuotesnę vasarą rūgštokos žaliosios vynuogės?

2012-05-26

Kelionė į Zanzibarą su Čaku

Tai šį, tai tą išverčiu iš Aleksandro Čako (nuotraukoje jis 1939 metais). Dabar užkliuvo toks eilėraštis iš jo rinkinio „Vaizduotės veidrodžiai“ (1938), kurio viso turbūt neįveiksiu, nes jis rimuotas (o rimuoti – ne mano pajėgoms), bet pabaigą, kuri mane žavi, pabandžiau sulietuvinti:

<…>

Kiekvieną vakarą ateisim

Išgerti čia geltono vyno,

Kalbėsimės ilgai ilgai

Apie ilgesį savo ir spliną.

Kiekvieną vakarą tegrieš

Smuiku čia senąjį repertuarą,

O mes ant kamščio vyno taurėj

Išplauksime į Zanzibarą.

2012-05-24

Nevienmatės Kuršių nerijos pažinimui

Nijolė Strakauskaitė, Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių,

Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010, 256 p.

Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Nijolė Strakauskaitė nuosekliai tyrinėja Mažosios Lietuvos istoriją, savo tyrimų lauką kondensuodama ties Kuršių marių regionu. Bene atidžiausiai jos yra ištyrinėta ir aprašyta Kuršių nerijos istorija, jos savastis. Ir pristatomosios knygos didesniąją dalį užima istorinio Kuršių nerijos kultūros kraštovaizdžio aptarimas, pagrįstas istoriniais šaltiniais, faktais, solidžiais ankstesniais įvairių šalių mokslininkų tyrimais, vizualiąja medžiaga (nuotraukos, žemėlapiai, piešiniai) ir kt.

[Toliau skaityti čia]

Dekadancinė komedija

Laikas: XXI amžiaus pradžia.

Vieta: Lietuvos mokslo ir studijų institucija.

Aplinkybės: Tarptautinė mokslinė konferencija.

Veiksmo esmė: Vienos/Kitos mokslo ir studijų institucijos doktorantūros studijų programos studijuojančiojo pranešimas.

Veiksmo plėtojimasis:

Kaip pasakė Thomas Anz'as [citata].

Kaip pasakė Dieteris Lamping'as [citata].

Kaip pasakė Dmitrijus Zamiatinas /Дмитрий Замятин/ [citata].

Kaip pasakė Jurijus Lotmanas [citata].

Citatas iliustruojantys pavyzdžiai.

Veiksmo rutuliojimasis 1: Visos šių mokslo žmonių citatos paeiliui ir pažodžiui, tiesiog paraidžiui (nes pamenu savo vertimus, ypač terminų, kuriuos buvo sunkoka versti) be jokių skrupulų, be jokių aliuzijų, nuorodų ar citavimų paimtos iš mano straipsnio „Literatūros topografija…“ ir tiesiog iliustruotos savo parinktais pavyzdžiais.

Veiksmo rutuliojimasis 2: Mano klausimas: kokius Thomo Anz'o ir Dieterio Lamping'o veikalus Jūs skaitėte ir dabar savo pranešime konkrečiomis citatomis apibendrinate? Atsakymas: „Aš domiuosi erdvės poetika“ + tai lydinti tyla.

Veiksmo atomazga: Akivaizdus plagiatas – pasakant tai pranešėjui viešai visų konferencijos (jos sekcijos) dalyvių akivaizdoje.

Išvados: Viena išvada: Aštuntos klasės mentalitetas. Kita-apibendrinanti išvada: Mokslo dekadansas, dabar nesunkiai stebimas LT.

2012 m. gegužės 18 d.