L A T V I J A I – 99!

Kuršių nerijoje lietuvių ir latvių (vadinamųjų kuršininkų) istorija yra susivijusi į vieną kamuolį kaip niekur kitur. Kaip Juditos Vaičiūnaitės ir Hermanio Margerio Majevskio gyvenimai ir tekstai. Kaip šio Vaičiūnaitės „Nidos soneto“ ir Majevskio atlikto jo vertimo eilutės:

[…] ir mes net šiąnakt būsim surišti,
ir jūros ūžesys pulsuos širdy,
ir kopų sniegas švies tamsoj laukinis

su pėdsakais žvėrių ir su žvaigždėm
pušų kankorėžių, skaistus perdėm,
ir lakumu lyg laikas užkankinęs.

*
[..] jo mēs pat šonakt kļūsim vienoti,
un jūras šalka sirdī pulsu dzīs,
un kāpu sniegs zem tumsas novizēs

ar zvēru pēdām, priežu čiekuriem
kā mazām zvaigznītēm, sniegs – šķīsts pārlieku, –
un iztēli kā laiks ir nonāvējis.

Kuršių nerija. Fotografavau nuo Parnidžio kopos 2017 m. lapkričio 4 d.


2017-11-17/18

Dėl poetinio ir pilietinio-politinio raštingumo

Kyla daug klausimų, nepasitenkinimo, net erzelio, pykčio dėl siūlymo Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos pavadinimą, kuris yra tapęs ilgamečiu ir gerai atpažįstamu puikios mokyklos „prekės ženklu“, keisti į Vasario 16-tosios ar panašų. Deja, tiesiog plika akimi matyti tokia bėda ir ne mažesnė gėda, kad didžioji dauguma abiejų pusių diskutantų nėra skaitę to, ką J. Janonis parašė. Ypač – ką jis nuoširdžiai įsitikinęs parašė savo neilgo, intensyvaus gyvenimo pabaigoje: eilėraščius, laiškus, pasvarstymus lietuviškai, rusiškai…

Perskaitykite, mielieji žmonės. Tiesiog pasiimkite jo išsamiausius raštus, prisėskite kurį savaitgalį ir atidžiai, ramiai perskaitykite.

Tada sąžiningai ir tyliai patys sau (tik sąžiningai ir tik patys sau!) pamėginkite atsakyti į vieną vienintelį klausimą: ar pavyksta įsivaizduoti Julių Janonį toje pat barikadų pusėje, kurioje nuo 1918 m. vasario 16-tos buvo šią mokyklą baigę ir dabar mokyklos „tvoroje“ pagerbiami signatarai Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis, Steponas Kairys ir Alfonsas Petrulis? Ar vis dėlto – priešingoje pusėje?

O jau po to, nemeluodami savo sąžinei, diskutuokite ir spręskite, ar tikrai norite, kad šio asmens vardu ir toliau būtų vadinama viena geriausių visų laikų miesto mokyklų, ar tokio noro visai nejaučiate arba nebejaučiate. Ir lai Dievas jums padeda nemeluoti sau.


2017-11-01

Gaudeamus igitur!

Visa Lietuvos universitetų sistema sykiu su ŠMM, visa LR Vyriausybe, Seimu beigi Prezidentūra dabar veiksmui beturi dviskaitą – tik du keliu: arba į universitetų reformą, arba į ten, iš kur ilgai ir nuobodžiai negrįžtama. Kitaip tariant, šiomis dienomis esame gavę progą stebėti mūsų akyse vykstančią tragikomišką dvikovą.

Viename ringo kampe regime kostiumuotą administracinių galios žaidimų Atstoviją, kuri tuoj tuoj pasitelks iki viršugalvio geležimi kaustytą ir sunkiaisiais plieno kalavijais ginkluotą Juridiką. Kitame kampe – susivėlusią, bet sveiko proto kol kas nepraradusią Moksliukiją, mojuojančią trapia akademinės etikos ir mokslinio sąžiningumo Vėliavėle. Įsitaisykime patogiai, pasirinkime, už kurį kampą sirgti.

Kovai pasibaigus, arba gimnazistai gaus signalą likti studijuoti Lietuvoje, arba kažkas išsaugos 1 (vieną) kėdę.

Gaudeamus igitur!


2017-10-08

„Ji mielai, būdavo, pasakoja apie Lietuvą…“

Latvių rašytojo ir tapytojo Janio Jaunsudrabinio (Jānis Jaunsudrabiņš; 1877-08-25 – 1962-08-28) gimimo 140-metis buvo vakar. Jo mirties 55-metis bus poryt.

Tik primenu, kad Jaunsudrabinis palyginti daug rašė ir apie lietuvius bei Lietuvą.

 Autobiografinio vaikystės epo „Baltoji knyga“ skyrius „Daunienė“.

Kelios Janio Jaunsudrabinio knygos.


2017-08-26

Dėl eilinio prof. Vytauto Landsbergio „(ne?)įprezidentinimo“

Lengvai nuspėjami du sakiniai iš Lietuvos istoriją trumpai pristatančio bet kokio veikalo, kuris(-ie) bus išleistas(-ti), na, kokiais 2075–2100 metais ar vėliau:

„XIX a. pab. – XX a. pab. Lietuva išgyveno du tautinius Atgimimus, padėjusius atkurti valstybingumą. Pirmojo Atgimimo centrinė telkianti figūra buvo gydytojas Jonas Basanavičius, antrojo – prof. Vytautas Landsbergis.“

Visi brazauskai ir Co. – kad ir kaip tai kam nors dabar nepatiktų ar atrodytų neįtikėtina – liks (faktiškai: jau liko) antro-trečio plano foninėmis figūromis, o visas tas postsovietlietuviškas triukšmas „duoti formalų prezidento vardą ar neduoti“, jei ir bus prisimenamas, tai vien tik kaip kurioziškas nesusipratimas.

#landsbergissugriovėkolūkius

2017-08-26

Jekabui Lautenbachui-Jūsminiui 170

Šiandien latvių filologo ir rašytojo, Latvijos universiteto baltų filologijos Garbės daktaro Jekabo Lautenbacho-Jūsminio (Jēkabs Lautenbahs-Jūsmiņš, 1847—1928) 170-mečio sukaktis.

Lautenbachas-Jūsminis rašė ir apie lietuvių tautosaką, mitologiją, literatūrą.

„Apybraiža iš lietuvių-latvių liaudies kūrybos istorijos“ (Tartu, 1896)

Straipsnis periodikoje „Lietuvių raštai ir raštininkai“ (1903)


Lietuviški motyvai dvitomio „Latvių literatūros istorija“ (1922, 1928) pirmame tome 



2017-07-20

Surask dešimt skirtumų


(Atsakymas: dešimt skirtumų yra dešimt 2017 metų gegužės dienų. Kairioji nuotrauka daryta gegužės 10-tą, o dešinioji – gegužės 20-tą dieną.)


2017-05-22