Apie Kryžių kalne pasiklydusius kažkokius italų žurnalistus

„Vienas labiausiai turistų lankomų Lietuvos objektų – Kryžių kalnas, kurį yra apžiūrėjęs ir popiežius Jonas Paulius II, italams sukėlė priešingą įspūdį. Dienraštis „Corriere della sera“ kyžiais nusagstytą Jurgaičių piliakalnį įtraukė į košmariškiausių pasaulio vietų sąrašą. Tiesa, dėl kokios priežasties Kryžių kalnas atsidūrė greta, atrodo, tikrai šiurpą keliančių objektų, žurnalistai nepaaiškino,“ – taip pradedamas 15min.lt portalo straipsnis „Kryžių kalną italai vadina vieta turistams gąsdinti“.

Italų žurnalistai nepaaiškino, tai aiškinu aš – ir italų, ir 15min.lt žurnalistams:

* Jonas Paulius II ne „apžiūrėjo“ kalną – it koks turistas, – bet lankė jį ir meldėsi jame kaip katalikams itin brangioje sakralioje vietoje;

* „sukėlė priešingą įspūdį“ kam? ar čia norėta parašyti „prieštaringą“? kokia prasme „priešingą“ / „prieštaringą“? kodėl?..

* pasakymas „kyžiais nusagstytą Jurgaičių piliakalnį“ yra stilistinis ir kitoks raštingumo nebrandumas: maždaug 8-tos klasės mokinio vidutinioko rašinėlio lygio;

* „dėl kokios priežasties Kryžių kalnas atsidūrė greta, atrodo, tikrai šiurpą keliančių objektų, [italų – V. B.] žurnalistai nepaaiškino“; ką gali paaiškinti, jei galvoje ‘nesuprogramuotas’ istorinis-loginis vientisumas?

* Kryžių kalnui (atleisk man, Viešpatie) savo esme giliai nusišvilpti ant turistų-apžiūrėtojų, nes jis tąja esme yra ne turistinė, o religinė-piligriminė katalikiška erdvė, išlaikiusi ne tokių, atsiprašant, „vertintojų“ išbandymus.

2014-12-07

Įrodymas-2, kad „prie sovietų buvo geriau“

[Rokiškio Rabinovičiaus (Ričardo Savukyno) paprotintas [žr. jo komentarą] įrašą naikinu ir atsiprašau visų, kuriuos dėl savo nežinojimo juo suklaidinau].

Knygų (rašytojų) maždaug-dešimtukas

Facebook’as, kaip ir bet kuri kita internetinė ar betarpiška bendravimo erdvė, turi savo madas. Trunkančias ilgiau ar trumpiau, prasmingesnes ar šiaip – dėl pokšto, paprastutes ar sudėtingesnes. Pavyzdžiui, pastarosiomis savaitėmis Veidaknygėje populiaru ir madinga įkelti pririnktų grybų nuotrauką ar nuotraukas, įkelti vaizdelį, kaip apsipili kibiru šalto vandens (būtinai su nuoroda, kas kitas turi tavimi pasekti ir taip šlapiai pasielgti) arba įkelti savo ~10 asmeniškai pačių pačiausių knygų sąrašėlį irgi su panašia nuoroda, kam perduodama estafetė.

Dėl tokio sąrašėlio gavęs dviejų savo Veidaknygės draugų paraginimą, pagalvojau: ogi ne taip jau paprasta, tiksliau, labai nepaprasta jį sąžiningai iškloti. Pirmiausia pradeda kamuoti kriterijų klausimai, o paskui – jau ir visokie kitokie. Kaip varžybose be taisyklių, be laiko žymeklių, kai bet kokia kaina turi būti išaiškinti „nugalėtojai“.

Taisyklę nusistačiau vienatinę: knygos – tik vadinamosios grožinės ar netoli (gerąja prasme) to ir jokių kitų-kitokių.

1 [už pradžią]. Vytauto Misevičiaus (nustebau net pats!) „klajonių romanas“ Vaikelio Kukoriaus nutikimai (1976) apie klajojančius ir nuotykius patiriančius „kriaučių“ bei nepilno proto jo pameistrį Kukorių. Kodėl? Nes (čia galėtų būti pasakojama ilga istorija, bet įrašysiu vien tik reziumuojantį sakinį) pati pirma, nuo kurios pradėjau urmu skaityti knygas, t. y. žiulvernus, a.diumus, indėnus har’kas…, atrodo, 5 klasėje tamsią žiemą mažame Volungių kaimelyje prie Ventos, kai nelabai buvo iš ko skaitomąsias knygas rinktis.




2 [Už realaus erdvėlaikio „iškorijimą“ vaizduote]. Būsiu labai neoriginalus (priešingai nei šis pranešėjas ir daugelis į jį panašių, kuriems turiu, kaip pats manau, svarių kontrargumentų), bet – Michailo Bulgakovo Meistras ir Margarita. Ir: kas bebūtų sakoma, vis dėlto labiausiai iš Hoffmano yra atėjęs visas to romano meta-pamušalas, tad kaip „2.a.“ punktą drąsiai galėčiau čia pri(si)rašyti ir Ernstą Theodorą Amadėjų. Visą imtinai.

3 [Už gyvenimo (taip taip!) pamokas]. Hermano Hessės proza. Išskirtinas Stepių vilkas. Gal kiek ir klaidingas ar klaidinantis, bet tikras asmeninio studentmečio kompasas.

4 [Už gyvenimiškojo minimalizmo puoselėjimą]. Henrio Deivido Thoreau Voldenas, arba gyvenimas miške. Asmeninio studentmečio kompaso korekcija.

5 [Už sapno integraciją į kasdienybę, išplečiant realybės ribas]. Francas Kafka kaip visuma. Ypač Procesas, novelės.

6 [Žr. 2 punktą]. Jorge Luis’as Borges’as.

7 [Ir vėlei žr. 2 punktą]. Margerio Zarinio Netikras Faustas, arba Pataisyta ir papildyta patiekalų knyga (1973). Ir kita jo proza. Netikras Faustas… – pirmojo kursinio tolimais 1984/1985 m. m. „objektas“, nepaleidžiantis iki šiol. Jei plėtočiau to plėtojimo vertą latvišką liniją, „7.a ir b“ punktais įrašyčiau Rainį (pirmiausia Ugnį ir naktį) ir Aleksandrą Čaką (jo poeziją).






8 [Už itin reljefišką tarpasmeninės psichologijos pagavą ir išraišką]. Henriko Ibseno dramos; ypačiausiai Lėlių namai, Heda Gabler. Ir kaip tęsinys iš tų pačių geokultūrinių platumų: Augustas Strindbergas bei Ingmaras Bergmanas (pastarojo atveju šokinėjant nuo jo knygų prie filmų ir atgalios).

9 [Už poeziją Lietuvoje]. a.nykaniliūnas-t.venclova-s.geda/-su-a.žukausku/. Sakau gi: už (gerą) poeziją Lietuvoje. Ir gal dar h.radauskas, kurgi jį daugiau bedėti?..

10 [Už gerą literatūrą ir malonumą skaityti]. Daug dar kas, bet pavardijant: Th. Manno Daktaras Faustas, Užburtas kalnas ir F. Dostojevskio Broliai Karamazovai, St. Lemo Soliaris ir Strugackių Piknikas šalikelėje, B. Sruogos Dievų miškas ir A. Škėmos Balta drobulė, A. Camus ir S. Beckettas…

Ačiū, Godai Butkutei ir Pauliui V. Subačiui, paraginusiems tą sąrašėlį (su)rašyti, puikiai praleidžiant gerą valandą šio sekmadienio vakaro.

Įdomu būtų, ką iš skaityto vertina ir kaip „reitinguoja“ buvę mano studentai? Nevardinsiu, bet atsiliepkite, kas dar knyginių dešimtukų čia nepaviešinot.


2014-09-07

Šiaulių choras „Dagilėlis“ Kinijoje – pirmas!

Šiaulių berniukų ir jaunuolių choras „Dagilėlis“ Kinijoje, Pekine vykusiame chorų konkurse-festivalyje The 12th China International Chorus Festival, sukvietusiame šimtą keliasdešimt chorų iš viso pasaulio, savo kategorijoje laimėjo pirmąją vietą. Tai vienintelis valstybinio lygio tarptautinis chorų konkursas Kinijoje. 

Sveikinimai visiems „dagiliukams“, sveikinimai choro vadovui ir dirigentui Remigijui Adomaičiui, koncertmeisterei Daivai Šulcaitei, renginių organizatoriui Romui Bieliauskui! Ir ypatingi sveikinimai vienam iš choro diskantų – Benediktui Butkui! Šaunuolis, sūnau! Jūs visi ten šaunuoliai!

Linkim smagiai pasivaikščioti ant Didžiosios kinų sienos ir laukiam sėkmingai sugrįžtant į Lietuvą.

Ta proga – pagrindinės Kinijos televizijos pasauliui CCTV reportažo apie festivalio atidarymą fragmentas, kuriame pristatytas „Dagilėlis“, kaip sakoma reportaže, „angeliškais balsais“:

video


2014-08-03

‚Pletkų‘ lygio politika

2014 m. liepos 19 d. dienraštyje Šiaulių kraštas buvo paskelbtas sunkiai nusakomo pobūdžio tekstas su užsakymo numeriu „Užs. Nr. 233407“ „Padėka buvusiam Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariui Vidmantui Japertui“. Tekstas prasideda: „Šiaulių miesto socialdemokratai dėkoja buvusiam savivaldybės tarybos nariui…“, o toliau – skaitykite patys:

„Šiaulių kraštas“ (2014 07 19; p. 5)

Pasakysiu labai atvirai. Kai viena įtakingiausių, o galbūt pati įtakingiausia ketvirto pagal dydį valstybės miesto politinė jėga nusileidžia iki tokios „viešosios komunikacijos“ ir iki tokios „retorikos“, mane, šio miesto gyventoją ir šios šalies pilietį, tai labai neramina. Nes, mielieji ponai ir ponios, draugai ir draugės Šiaulių socialdemokratai politikai ir politikės, tai jau yra paties blogiausio pavyzdžio geltonosios gatvinės-bulvarinės žurnalistikos komunikacija ir retorika, susiliejanti su vadinamųjų pletkų mentalika bei stilistika.

Nežinau, kas šį tekstą sugalvojo ir kas jį surašė, bet labai abejoju sugalvojusiojo(-siųjų) politine ir pilietine branda bei atsakomybe, o surašiusiojo(-siųjų) viešo teksto kūrimo sugebėjimus, kaip filologas, vertinu vienetu tiek dešimtbalėje, tiek socialdemokratams gal labiau įprastoje penkiabalėje sistemoje.

Ir pabaigai: taip elgiasi tik mažas vaikas, kai supyksta ant sykiu smėlio dėžėje sėkmingiau žaidusio gabesnio bendraamžio.


2014-07-21