„Svarbiausia pabėgti iš tos nustekentos Lietuvos!“

„Bet kur! Svarbiausia pabėgti iš tos nustekentos Lietuvos!“ – deklaruoja dažnas tautietis, nes, esą, „Lietuvoje yra blogiausia ir baisiausia kaip tik pasaulyje begali būti!“

Pasaulyje yra per 250 valstybių. Kad būtų patogiau, potencialiems bėgėjams sudariau (tiksliau, perkopijavau) kone 200 valstybių sąrašą, kur galima bėgti ir kur bus / yra gyventi geriau nei Lietuvoje.

Sėkmės!

1. Abchaizijos Respublika
2. Afganistano Islamo Valstybė
3. Alandų salos
4. Albanijos Respublika
5. Alžyro Liaudies Demokratinė Respublika
6. Amerikos Samoa [Rytų Samoa]
7. Angolos Respublika
8. Antarktida*
9. Antigva ir Barbuda
10. Armėnijos Respublika
11. Aruba*
12. Azerbaidžano Respublika
13. Azorų salos
14. Bahreino Karalystė
15. Baltarusijos Respublika
16. Bangladešo Liaudies Respublika
17. Barbadosas
18. Belizas
19. Benino Respublika
20. Bermudai
21. Bisau Gvinėjos Respublika
22. Bolivijos Daugiatautė Valstybė
23. Bosnija ir Hercegovina
24. Botsvanos Respublika
25. Brunėjaus Darusalamas
26. Bulgarijos Respublika
27. Burkina Fasas
28. Burundžio Respublika
29. Buvė sala
30. Butano Karalystė
31. Centrinės Afrikos Respublika
32. Čado Respublika
33. Dominikos Sandrauga
34. Dominikos Respublika
35. Dramblio Kaulo Kranto Respublika
36. Džersis
37. Džibučio Respublika
38. Egipto Arabų Respublika
39. Ekvadoro Respublika
40. Eritrėja
41. Etiopijos Federacinė Demokratinė Respublika
42. Falklando salos*
43. Farerų salos*
44. Fidžio Salų Respublika
45. Filipinų Respublika
46. Gabono Respublika
47. Gajanos Respublika
48. Gambijos Respublika
49. Ganos Respublika
50. Gernsis*
51. Grenada
52. Gruzija
53. Guamas*
54. Gvadelupa*
55. Gvatemalos Respublika
56. Gvinėjos Respublika
57. Haičio Respublika
58. Herdo ir Makdonaldo salos*
59. Hondūro Respublika
60. Indijos Respublika
61. Indijos vandenyno britų salos*
62. Indonezijos Respublika
63. Irako Respublika
64. Irano Islamo Respublika
65. Jemeno Respublika
66. Jordanijos Hašimitų Karalystė
67. Jungtiniai Arabų Emyratai
68. Juodkalnija
69. Kaimanų salos*
70. Kalėdų sala*
71. Kalnų Karabachas*
72. Kambodžos Karalystė
73. Kamerūno Respublika
74. Kataro Valstybė
75. Kazachstano Respublika
76. Kenijos Respublika
77. Kinijos Liaudies Respublika
78. Kirgizijos Respublika
79. Kiribačio Respublika
80. Kokosų salos* [Kilingo salos]
81. Kolumbijos Respublika
82. Komorų Federacinė Islamo Respublika
83. Kongo Demokratinė Respublika [Zairas]
84. Kongo Respublika
85. Kosovo Respublika
86. Kosta Rikos Respublika
87. Kubos Respublika
88. Kuko salos*
89. Kuveito Valstybė
90. Laoso Liaudies Demokratinė Respublika
91. Lesoto Karalystė
92. Libano Respublika
93. Liberijos Respublika
94. Libijos Valstybė
95. Majotas*
96. Makao* [Aomenas]
97. Madagaskaro Respublika
98. Malavio Respublika
99. Maldyvų Respublika
100. Malio Respublika
101. Marianos šiaurinės salos*
102. Maroko Karalystė
103. Martinika*
104. Maršalo Salų Respublika
105. Mauricijaus Respublika
106. Mauritanijos Islamo Respublika
107. Meksikos Jungtinės Valstijos
108. Meno sala*
109. Mianmaro Sąjunga; anksčiau [Birma]
110. Mikronezijos Federacinės Valstijos
111. Moldovos Respublika
112. Mongolija
113. Montseratas*
114. Mozambiko Respublika
115. Namibijos Respublika
116. Naujoji Kaledonija*
117. Nauru Respublika
118. Nepalo Federacinė Demokratinė Respublika
119. Nigerijos Federacinė Respublika
120. Nigerio Respublika
121. Nikaragvos Respublika
122. Niujė* [Niujės sala]
123. Norfolkas* [Norfolko sala]
124. Omano Sultonatas
125. Padniestrės Moldavijos Respublika
126. Pakistano Islamo Respublika
127. Palau Respublika
128. Okupuota Palestinos teritorija; Gazos Ruožas ir Vakarų Krantas; Palestinos valstybė
129. Panamos Respublika
130. Papua Naujoji Gvinėja
131. Paragvajaus Respublika
132. Peru Respublika
133. Pietų Afrikos Respublika
134. Pietų Džordžija ir Pietų Sandvičo salos*
135. Pietų Osetija*
136. Pietų Sudano Respublika
137. Pitkerno salos*
138. Prancūzijos Gviana*
139. Prancūzijos Polinezija*
140. Pusiaujo Gvinėjos Respublika
141. Reunionas*
142. Ruandos Respublika
143. Rumunija
144. Rusijos Federacija
145. Rytų Timoras
146. Saliamono salos
147. Salvadoro Respublika
148. Samoa Nepriklausomoji Valstybė
149. San Tomės ir Prinsipės Demokratinė Respublika
150. Saudo Arabijos Karalystė
151. Seišelių Respublika
152. Sen Pjeras ir Mikelonas*
153. Senegalo Respublika
154. Sent Kitsas ir Nevis
155. Sent Lusija
156. Sent Vinsentas ir Grenadinai
157. Serbijos Respublika
158. Siera Leonės Respublika
159. Sylendas* [Nepriklausomas Sylendo Fortas]
160. Sirijos Arabų Respublika
161. Somalio Demokratinė Respublika
162. Somalilando Respublika
163. Sudano Respublika
164. Surinamo Respublika
165. Svalbardas ir Jan Mayenas
166. Svazilando Karalystė
167. Šiaurės Korėja [Korėjos Liaudies Demokratinė Respublika]
168. Šri Lankos Demokratinė Socialistinė Respublika
169. Tadžikistano Respublika; Tadžikistanas
170. Tailando Karalystė
171. Tanzanijos Jungtinė Respublika
172. Terksas ir Kaikosas*
173. Tibetas*
174. Togo Respublika
175. Tokelau*
176. Tongos Karalystė
177. Trinidado ir Tobago Respublika
178. Tristanas da Kunja*
179. Tuniso Respublika
180. Turkijos Respublika
181. Turkmėnistano Respublika; Turkmėnistanas
182. Tuvalu
183. Ugandos Respublika
184. Ukraina
185. Urugvajaus Rytų Respublika
186. Uzbekistano Respublika
187. Vakarų Sachara* [Sacharos Arabų Demokratinė Respublika]
188. Vanuatu Respublika
189. Velykų sala*
190. Venesuelos Respublika
191. Vietnamo Socialistinė Respublika
192. Volisas ir Futuna*
193. Zambijos Respublika
194. Zimbabvės Respublika
195. Žaliojo Kyšulio Respublika

2017-03-09

Senas pokalbis apie tai, kas yra / nėra „geriausia knyga“

2017 m. Knygų mugės proga

Man:
– Kodėl jūs [tipo, ten ~visokie keistuoliai literatai/-logai – V. B.] sakote, kad ne tos ar nebūtinai tos knygos yra geriausios, kurios yra skaitomiausios, perkamiausios, žinomiausios ir visokios kitokios -ausios?

Aš:
– Jeigu perkamiausia, paklausiausia, „važiuojamiausia“ mašina yra, tarkim, „VW Passat“, o perkamiausias, paklausiausias ir „valgomiausias“ maisto produktas, tarkim, – „šlapdešrė“ bei „sosiskos“, ar tai reiškia, kad „VW Passat“ yra geriausia mašina, o „šlapdešrė“ ir „sosiskos“ – gurmaniškiausias maistas?

Man:
– Aaa. Tai gal tada ir logiška viskas.


2017-02-25

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – klausia…

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – klausia atsitiktinių praeivių šios dienos „Šiaulių kraštas“.

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – jau kelinti metai įtariai-klausiamai žiūrima iš ŠMM.

„Ar Šiauliams reikia universiteto?“ – jau kelinti metai retoriškai tarpusaviškai klausinėjamasi Šiauliuose visų tų, kas dar bent kiek „šilti“ socialiai ir visuomeniškai.

O ar nebūtų tikslingiausia tiesiog anonimine anketa apklausti visus Šiaulių ir 4–5 aplinkinių rajonų dvyliktokus–dešimtokus, užduodant jiems vienintelį klausimą: „Ar ketini stoti į Šiaulių universitetą?“ (bei jųjų tėvelius: „Ar ketini leisti savo vaiką į Šiaulių universitetą?“)? Taigi štai ji – toji tikslinė grupė, kuri duotų kuo aiškiausią atsakymą, ar Šiauliams reikia universiteto.

Bet ar norima tą atsakymą išgirsti?


2017-02-22

Apie latvius ir „Dievų mišką“

Savireklamuoju straipsnį „Latviai Dievų miške. Dievų miškas Latvijoje“, kuriame yra atsakymai ir į tokius klausimus:

a) koks „Dievų miško“ sakinys „nesiverčia“ į latvių kalbą (ir į rusų, lenkų… kalbas) ir kodėl?

b) kaip į „Dievų miško“ latviškąjį vertimą reagavo Latvijoje gyvenę buvę Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai?

c) kaip žemiau cituojamą „prišliaužimo“ situaciją 1969 metais aprašė pats „vienas latvelis, jaunas toksai bernužėlis“ Voldemaras Graubė (Voldemārs Graube)?

Prišliaužė prie manęs ir vienas latvelis, jaunas toksai bernužėlis, Stutthofe išsėdėjęs ištisus metus, temokėjęs kalbėti tiktai latviškai – ir tai labai negausiai. Jis dabar turėjo pleuritą, aukštą temperatūrą, eiti taip pat nebemokėjo. Nuo Bratkės akių jis buvo pasislėpęs po eglele – taip ir išliko gyvas.
(Balys Sruoga „Dievų miškas“)


2017-02-12

Apie švietimą ir mokslą bei jų permanentines reformas trumpai

Kai mokiausi mokykloje, klausiau paskaitų studijų ir doktorantūros metais, man visiškai nerūpėjo, kokiose klasėse ar auditorijose ir kokiuose jų suoluose sėdžiu. Nerūpėjo, kokios ten durys, lentos, inventoriai, koridoriai, kokia mokyklos, instituto, universiteto administracija, ūkiniai skyriai, kokia temperatūra klasėse ir auditorijose žiemą, kokia „materialinė bazė“ ir absoliučiai visi panašūs dalykai.

Svarbiausia (be savų klasiokų ir grupiokų) buvo – geri arba blogi mokytojai ir dėstytojai. Geri mokytojai ir dėstytojai buvo ir liko tuo, kas sudarė mokyklos, studijų ir doktorantūros esmę. Blogi – tuo, kas jai trukdė.

Ir viskas.

2017-02-12

Apie Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“

Šiauliuose gimęs augęs Rimantas Kmita šnekamąja šiauliečių kalba parašė romaną (popromaną) apie Šiaulius Pietinia kronikas. Aš, suprantama, negalėjau neparašyti apie jį:



Antrajame straipsnyje yra atsakymai į klausimus:
Kas bendra tarp Rimanto Kmitos ir profesoriaus Alfredo Bumblausko?
Kas būtų, jeigu Šiaulių Pietiniam iškiltų paminklėlis bachūriukui, už nugaros palikusiam sulaužytą ‚bytą‘, o rankoje laikančiam eilėraščių tomelį?
Kodėl kai kuriai Šiaulių šviesuomenei nepatiks Kmitos kronikos?


Skaitykite romaną!


2016-12-24

Naujasis keturvėjininkas, dramaturgas Arvydas Lapukas: literatūrinės biografijos eskizas

[Straipsnis pusbroliui atminti]

Šios va­sa­ros pa­bai­go­je, rugp­jū­čio 22 d., Šiau­liuo­se mi­rė ra­šy­to­jas, dra­ma­tur­gas, kul­tū­ros žmo­gus Ar­vy­das La­pu­kas. Gi­męs 1958 m. sau­sio 6 d. Pas­rau­čiuo­se (Jo­na­vos raj.) nuo 1963 m. gy­ve­no Šiau­liuo­se: bai­gė 5-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą (dab. Didžd­va­rio gim­na­zi­ja), Šiau­lių K. Di­džiu­lio po­li­tech­ni­ku­me (dab. Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja) įgi­jo sta­ty­bos in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę. Dir­bo sta­ty­bi­nė­se įmo­nė­se Bir­žuo­se ir Šiau­liuo­se. Ei­lė­raš­čius, ap­sa­ky­mus, kul­tū­ri­nės pub­li­cis­ti­kos straips­nius pra­dė­jo skelb­ti XX a. de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je. Pub­li­ka­vo­si re­gio­ni­nė­je ir res­pub­li­ki­nė­je spau­do­je.

1986–1991 m. nea­ki­vaiz­di­niu bū­du stu­di­ja­vo dra­ma­tur­gi­ją Mask­vos Mak­si­mo Gor­kio li­te­ra­tū­ros ins­ti­tu­te. Ap­si­gy­ve­nęs Kau­ne, 1989–1990 m. dir­bo Lie­tu­vos že­mėt­var­kos ir hid­ro­tech­ni­kos in­ži­nie­rių są­jun­gos žur­na­lo „Že­mėt­var­ka ir me­lio­ra­ci­ja“ (dab. „Že­mėt­var­ka ir hid­ro­tech­ni­ka") vy­riau­siuo­ju re­dak­to­riu­mi. Bu­vo vie­nas iš ak­ty­viau­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mų­jų ra­šy­to­jų są­jun­gos ini­cia­to­rių, įkū­rė­jų ir pir­ma­sis jos pir­mi­nin­kas (1990–1992). Be­ne dau­giau­siai pri­si­dė­jo, kad Kau­ne bū­tų at­gai­vin­tas se­nas, o tiks­liau, pra­dė­tas leis­ti nau­jas žur­na­las „Ke­tu­ri vė­jai“ (1990–1991): mo­de­lia­vo bū­si­mą jo struk­tū­rą, nu­ma­tė au­to­rius, bu­vo vy­riau­sia­sis žur­na­lo re­dak­to­rius, ja­me pub­li­ka­vo ne tik sa­vo me­ni­nę kū­ry­bą, bet ir – pseu­do­ni­mais pa­si­ra­šy­tus re­dak­ci­nius „ma­ni­fes­ti­nius“ teks­tus.

Po tra­giš­kų 1991 m. sau­sio įvy­kių Ar­vy­do ini­cia­ty­va pa­si­ro­dė šiai tra­ge­di­jai poe­ti­nė­mis, eseis­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis pa­gerb­ti ir ap­mąs­ty­ti skir­tas „Kau­no in­te­li­gen­ti­jos pro­tes­to prieš oku­pa­ci­ją lei­di­nys“ „Sausis’91“, pub­li­kuo­tas bend­ro­mis tri­jų kau­niš­kių li­te­ra­tū­ri­nių žur­na­lų ("Ke­tu­ri vė­jai“, „Ne­mu­nas“, „San­ta­ra") pa­jė­go­mis ir re­da­guo­tas šių žur­na­lų re­dak­to­rių.

1996–1998 m. Ar­vy­das dir­bo Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos mėn­raš­čio „Ne­mu­nas“ re­dak­ci­jos ad­mi­nist­ra­to­riu­mi, ren­gė šiam lei­di­niui pub­li­ka­ci­jas teat­ro te­mo­mis. Vė­liau iki pat mir­ties dir­bo sta­ty­bų in­ži­nie­riaus kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­lau­jan­čius dar­bus Šiau­liuo­se, Vil­niu­je ir ki­tur, pa­sku­ti­niu me­tu – sta­ty­bos in­ži­nie­riu­mi įmo­nė­je „Kel­mės van­duo“.

Svar­biau­sia ir gau­siau­sia Ar­vy­do kū­ry­bos da­lis yra dra­ma­tur­gi­ja. Pa­ra­šy­ta ke­lio­li­ka il­ges­nių ar trum­pes­nių dra­mi­nių kū­ri­nių, ku­rie pub­li­kuo­ti pe­rio­di­ko­je, ko­lek­ty­vi­nė­je rink­ti­nė­je „Nau­jos lie­tu­vių dramos’91“ (Vil­nius: Va­ga, 1992) ir vie­nin­te­lė­je au­to­ri­nė­je kny­go­je „Ma­nų me­dis“ (Kau­nas: „Ke­tu­rių vė­jų“ lei­dyk­la, 1991). Kai ku­rios dra­mos (ar jų užuo­maz­gos, frag­men­tai) li­ku­sios ma­šin­raš­čiuo­se, rank­raš­čiuo­se, elekt­ro­ni­nė­se laik­me­no­se.

[Toliau skaitykite „Šiaulių krašto“ kultūriniame priede „Atolankos“ 2016 m. lapkričio 25 d. numeryje.]












2016-11-26