Pasikalbėjimas su Mindaugu Malcevičiumi

Pasikalbėjimas su Mindaugu Malcevičiumi „Prieš Seimo rinkimus – „treniruotės“ gaudant pokemonus ir pigias prekes“:

Kol artėjant Seimo rinkimams politikai ruošiasi rinkėjų medžioklei, pastarieji jau kuris laikas masiškai gaudo pokemonus ir „Lidl“ prekybos centro nuolaidas. Žvelgiant iš šalies, kartais sunku ir besupaisyti, kurie pasidavę „bandos instinktui“, o kurie – ruošiasi tą bandą valdyti. Tad gal jau laikas pradėti kalbėti apie savarankiško mąstymo saulėlydį ar visuomenėje palaipsniui tvirtėjančias masinio instinkto apraiškas? Humanitarinių mokslų daktaras Vigmantas Butkus sako jau kuris laikas Lietuvoje, ypač Šiauliuose, (pa)stebintis tam tikrą, nebūtinai tik politinį, išsisėmimą.

2016-08-08

Dėl „žmogaus“

„Svarbiausia – žmogus!

Didžios išminties internetinis šaltinis Pipedija rašo, kad „Svarbiausia – žmogus! yra:

socdemų šūksnis, sugalvotas jųjų profesionalių piarininkų 2012 metų Seimo rinkimams, tikra uždelsto veikimo bomba rinkėjo smegenims! Tokia didi išmintis slypi jame, ir ji be abejonės iškels MŪSŲ partiją aukščiau penkių procentų kartelės! Tas šūksnis buvo pristatytas regis kažkokiame partiniame sjezde, kartu su paverkšlenimais, kad socdemai per rinkimus atsisuks veidu į žmones, tad kai tik jie taip pasakė prasidėjo trolinimas visoks, girdi, o ką jūs ten prieš tai buvote atsukę?

Tai va, turiu pranešti, kad išminties šaltinis šiuo atveju klysta, nes nieko tiems profesionaliems piarininkams galvoti nereikėjo. Užteko pasikapstyti po komunistiškus archyvus (ar tokią pat kolektyvinę pasąmonę) ir – užtaikyti „ant gatavo“. Nes „žmogùs“ („žmO-O-Ogus“) toje partinėje paradigmoje retoriškai yra dažniausiai jodinėjamas arkliukas. „Už žmOgų“, „dėl žmOgaus“, „kad žmonėms, būtų gerEu“… – tai visų sjezdų mantros šerdis per visą šimtmetį.

O štai kaip Vyriausiasis Lietuvos SSR’o Prievaizdas Petras Griškevičius įvardija SSKP XXVII sjezdo plepalų propagandą, pritaikytą lietuvių „kūrybinei inteligentijai“:

„Persitvarkymo centre – žmogus“
(Pergalė, 1987, Nr. 2, p. 3)

Jaučiate dvasinę-mentalinę giminystę:
„Persitvarkymo centre – žmogus“ (1987 m. SSKP),
„Svarbiausia – žmogus!“ (2012–2016… m. LSDP)?

Jaučiate, kaip visi tie Eduardo Mieželaičio Lenino (premijos) „Žmogai“ su visu jų „socialistiniu-humanistiniu patosu“ lenda iš po XX a. vidurio žemių graibstydami gaivų XXI a. pradžios orą?


2016-07-27

Giminių balius LT

KIEME:
Audi, BMW, Ford, Mazda, Renault, Toyota, Volkswagen, Volvo.

RANKOSE:
Apple, Lenovo, LG, Microsoft, Motorola, Nokia, Samsung, Sony.

ANT STALELIŲ IR PALANGIŲ:
Acer, Apple, Asus, HP, Lenovo, Toshiba.

VIRTUVĖS SPINTELĖJE UŽ MILTŲ:
12000 € – nesamam anūkui Mindaugui, kuris padarė žEurią avariją, bet telefonu skambinantis geras policijos leitenantas juos perduos, kam reikia, kad anūką paleistų.

ANT STALO:
sprandinės šašlykas, jautienos troškinys, nevalyti rudieji (sveiki) ryžiai, 2 rūšių pomidorų padažas, 3 receptų silkė, rūkytas raikytas kumpelis, dešra, vyniotiniai, vištiena drebučiuose, „balta mišrainė“, pomidorai, rauginti ir ne agurkėliai, 2–3 rūšių sultys, mineralinis vanduo, sveika „gaiva“, nesveika (nes net rūdis „nuima“) Kokakola, kurios re-e-etkarčiais galima, gira, kelių rūšių alus, kelių rūšių baltoji, brendis, viskis ir vynai ir t. t., ir pan.


ANT „SALDAUS STALO“:
tortukai, 3 aũkštų „bankuchenas“, žagarėliai, spurgytės, įv. rūšių saldainiai, šokoladai, kava, arbata, baltas ir rudas cukrai, grietinėlė, bananai, ananasai, mandarinai, kiviai, džiovinti vaisiai ir t. t., ir pan.


FONE:
estradinis popsas RU/LT, serialai RU/KT., laĩdos apie magiją/burtus/parareiškinius RU/KT.

GALVOSE IR ANT LIEŽUVIŲ:
kaip blogai Lietuvoje gyventi ir bus dar blogiau, sovietlaikiu ir-tas-ir-anas buvo geriau, valdžioje – visi vagiai, verslininkai – visi vagiai, gydytojai – visi kyšininkai, žurnalistai (išskyrus tuos, kur varo ant valdžios) – visi melagiai, paprastam žmogui valdžia nieko neduoda ir t. t., ir pan.


2016-07-03

Mums Šustauskas tebus už vadovą?


Prieš pora mėnesių niūroką balandžio popietę su žmona užsukome pavalgyti ir išgerti kavos į vieną Šiaulių – pavadinkime apibendrintai – VMĮ (viešojo maitinimo įstaigą). Jeigu gerai prisimenu, buvo sekmadienis. VMĮ tvyrojo provinciškai maloni apatijos ir tingumo atmosfera, kai klientūros skysta, o ir pati klientūra tokia kiek apsnūdusi, vangoka, koks apsnūdęs ir vangokas būna katinas po sočių pietų. Daugiausia matėsi jaunimo, kuris šnekėjo sau įprasto formato šnekeles. Prie kažkurio stalelio girdėjosi bendraujant angliškai. Žodžiu, buvo apėmęs gero, nes lėto ir tykaus sekmadieninio bendrabūvio jausmas, kuriam ir mudu mielai pasidavėme.

Po kurio laiko į VMĮ įėjo naujas klientas, prisėdo, laukė prieinančio oficianto. Viskas įprasta. Na, sąžiningai pasakysiu, laukė tikrai šiek tiek per ilgai, ypač turint galvoje minėtą klientūros skystumą. Paprastai kantresnieji tokiais atvejais dar lukteli, nekantresnieji arba išeina į kitą VMĮ, arba patys prieina prie baro, arba tiesiog šūkteli padavėją ar gestais-ženklais jį prisikviečia. Mūsų herojus pasirinko savitą būdą – pradėjo per visą salę itin garsiai reikštis, kad jis čia, girdi, ne pasėdėti atėjęs, kad pasėdėti jis esą ir namie galįs, kad „kiek čia galima laukti“ ir t. t., ir pan. Kitaip tariant, savo garsios raiškos nepasitenkinimo adresatu pavertė ne tik aptarnaujantį personalą, bet ir visą VMĮ klientūrą.

Klientūros vardu jam – nors ne tiek jam, kiek apskritai tokio tipo herojams ir jų tokio tipo viešai raiškai – atsakė prie netolimo stalelio su dviem merginomis sėdėjęs ir jaukiai bendravęs jaunuolis, kuriam „iš akies“ buvo galima diagnozuoti maždaug dviejų-trijų alaus bokalų kauštelėjimą. Jis progarsiu ir kažkaip taip nepiktai, lyg į niekur pasakė, tarsi baidytų įkyrią musę: „Nerėk, bl***d’“.

Negaliu pakęsti keiksmų, bet tuosyk adekvatesnės reakcijos tikriausiai negalėjau tikėtis.

Priėjus oficiantui, mūsų herojus toliau ir jam, ir visai VMĮ salei vėl aiškino, tiesa, pustoniu pritildęs raišką, kad jis čia ne pasėdėti atėjęs, kad pasėdėti jis ir namie galįs, demonstratyviai tujino oficiantą, paskui, galų gale nurimęs, užsisakė valgyti ir gerti.

Baigę kavą su žmona išėjome į lauką. Numanėme, kad VMĮ salėje buvome turbūt vieninteliai pažinę „garsios raiškos“ klientą – buvusį vienos ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto pirmąjį asmenį. Neapleido svetimos gėdos jausmas dėl, švelniai tariant, nemandagaus, net nebrandaus elgesio.

Prisiminiau ir žmonai pasakiau, kad lyg tą patį buvusį pirmąjį asmenį mačiau feisbuke pravardžiuojant žmogų. Taip, taip: vartojant iš žmogaus pavardės pagal skambesį sudarytą pravardę.

Mums Marksas Šustauskas tebus už vadovą?

2016-06-26


Pagarbus linktelėjimas profesoriui Vytautui Sirtautui


Stovim atmerkę akis,
žiūrim į kelią,
į vaikystės sapnus,
žiūrim į nieką […]
                                 (iš prof. Vytauto Sirtauto eilių kny-
gos Dunksi laiko žingsniai nebylūs)

Tegul bus šis lygiai prieš ketvirtį amžiaus rašytas ir šiandien į virtualybę įmetamas ketureilis pagarbus linktelėjimas profesoriui Vytautui Sirtautui (1921-06-10––2008-12-29) jo 95-mečio proga.

















2016-06-10

Šalin politines-rinkimines rankas nuo švietimo!

Kasmet mokslo metų pabaigoje ir pradžioje politikai apgula Šiaulių mokyklas, darželius. Ypač prieš rinkimus. Ypač vienos partijos. Ypač tos partijos „labiau patyrę“ partiniai.

Maždaug apie tai rašiau prieš penkerius metus. Žinoma, neminėdamas partijų, nes jos – „globėjiškosios“ – ir taip šiauliečiams labai puikiai žinomos. Tad neminiu jų ir čia, tegul kiekvienas atsirenka pagal savo politinio sąmoningumo mastelį. Tuo labiau, kad dabar darželių, mokyklų ir kitų ugdymo, mokymo įstaigų politapgultis vyksta jau platesniu frontu, į ją įsitraukiant vis daugiau partijų ir politjudėjimų. Mat, rinkimiškai geras (nors pilietiškai ir blogas) pavyzdys užkrečia.

Išsakysiu asmeninį devizą, skirtą priešrinkiminiam laikotarpiui, kviesdamas prie jo moraliai prisidėti visus demokratinio, sveiko pilietinio mąstymo šiauliečius:

Šalin politines-rinkimines rankas nuo darželių, mokyklų, nuo universiteto, nuo kolegijų ir visų kitų mokymo, švietimo, auklėjimo įstaigų bei organizacijų! Ypač nuo tų, kuriuose daugumą sudaro nepilnamečiai!


2016-06-09

Lietuvių mokyklos Vašingtone kasdienybė ir šventės

Su Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne (JAV) di­rek­to­re Ilo­na VER­BU­ŠAI­TIE­NE kal­ba­si Vig­man­tas BUT­KUS.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te trum­pai apie sa­ve.

– Užau­gau Kre­tin­gos ra­jo­ne, Lauk­že­mės kai­me. Bai­giau Pa­lan­gos pir­mą­ją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, Klai­pė­dos kon­ser­va­to­ri­jo­je įgi­jau lie­tu­vių kal­bos, li­te­ra­tū­ros ir vai­kų teat­ro re­ži­sie­rės spe­cia­ly­bę.

Pir­mo­ji dar­bo­vie­tė bu­vo Šiau­lių Dai­nų vi­du­ri­nė mo­kyk­la. Po ke­le­rių me­tų pe­rė­jau į Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ją, ku­rio­je dir­bau 14 me­tų ir įgi­jau daug pa­tir­ties. Vi­sus tuos me­tus ja­no­nie­čius mo­kiau lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, įstei­giau teat­ro stu­di­ją „Jei­gu“, ku­ri iki šiol pui­kiai te­be­gy­vuo­ja, sep­ty­ne­rius me­tus te­ko dirb­ti di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Nuo 2004 me­tų su šei­ma gy­ve­nu JAV, Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je. Tais pa­čiais me­tais pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti Me­ri­len­do vals­ti­jo­je esan­čio­je Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Jo­je dir­bau de­vy­ne­rius me­tus, iš ku­rių sep­ty­ne­rius bu­vau mo­kyk­los di­rek­to­rė. O 2015 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį kar­tu su ak­ty­viais lie­tu­vių ir miš­rių šei­mų tė­vais įkū­rė­me pir­mą­ją li­tua­nis­ti­nę šeš­ta­die­ni­nę mo­kyk­lą Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je.

– Ko­kią idė­ją ir ko­kių bend­ra­min­čių tu­rė­da­ma stei­gė­te šią mo­kyk­lą?



2016-05-28