Apie Rimanto Kmitos romaną „Pietinia kronikas“

Šiauliuose gimęs augęs Rimantas Kmita šnekamąja šiauliečių kalba parašė romaną (popromaną) apie Šiaulius Pietinia kronikas. Aš, suprantama, negalėjau neparašyti apie jį:



Antrajame straipsnyje yra atsakymai į klausimus:
Kas bendra tarp Rimanto Kmitos ir profesoriaus Alfredo Bumblausko?
Kas būtų, jeigu Šiaulių Pietiniam iškiltų paminklėlis bachūriukui, už nugaros palikusiam sulaužytą ‚bytą‘, o rankoje laikančiam eilėraščių tomelį?
Kodėl kai kuriai Šiaulių šviesuomenei nepatiks Kmitos kronikos?


Skaitykite romaną!


2016-12-24

Naujasis keturvėjininkas, dramaturgas Arvydas Lapukas: literatūrinės biografijos eskizas

[Straipsnis pusbroliui atminti]

Šios va­sa­ros pa­bai­go­je, rugp­jū­čio 22 d., Šiau­liuo­se mi­rė ra­šy­to­jas, dra­ma­tur­gas, kul­tū­ros žmo­gus Ar­vy­das La­pu­kas. Gi­męs 1958 m. sau­sio 6 d. Pas­rau­čiuo­se (Jo­na­vos raj.) nuo 1963 m. gy­ve­no Šiau­liuo­se: bai­gė 5-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą (dab. Didžd­va­rio gim­na­zi­ja), Šiau­lių K. Di­džiu­lio po­li­tech­ni­ku­me (dab. Šiau­lių vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja) įgi­jo sta­ty­bos in­ži­nie­riaus spe­cia­ly­bę. Dir­bo sta­ty­bi­nė­se įmo­nė­se Bir­žuo­se ir Šiau­liuo­se. Ei­lė­raš­čius, ap­sa­ky­mus, kul­tū­ri­nės pub­li­cis­ti­kos straips­nius pra­dė­jo skelb­ti XX a. de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džio­je. Pub­li­ka­vo­si re­gio­ni­nė­je ir res­pub­li­ki­nė­je spau­do­je.

1986–1991 m. nea­ki­vaiz­di­niu bū­du stu­di­ja­vo dra­ma­tur­gi­ją Mask­vos Mak­si­mo Gor­kio li­te­ra­tū­ros ins­ti­tu­te. Ap­si­gy­ve­nęs Kau­ne, 1989–1990 m. dir­bo Lie­tu­vos že­mėt­var­kos ir hid­ro­tech­ni­kos in­ži­nie­rių są­jun­gos žur­na­lo „Že­mėt­var­ka ir me­lio­ra­ci­ja“ (dab. „Že­mėt­var­ka ir hid­ro­tech­ni­ka") vy­riau­siuo­ju re­dak­to­riu­mi. Bu­vo vie­nas iš ak­ty­viau­sių Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mų­jų ra­šy­to­jų są­jun­gos ini­cia­to­rių, įkū­rė­jų ir pir­ma­sis jos pir­mi­nin­kas (1990–1992). Be­ne dau­giau­siai pri­si­dė­jo, kad Kau­ne bū­tų at­gai­vin­tas se­nas, o tiks­liau, pra­dė­tas leis­ti nau­jas žur­na­las „Ke­tu­ri vė­jai“ (1990–1991): mo­de­lia­vo bū­si­mą jo struk­tū­rą, nu­ma­tė au­to­rius, bu­vo vy­riau­sia­sis žur­na­lo re­dak­to­rius, ja­me pub­li­ka­vo ne tik sa­vo me­ni­nę kū­ry­bą, bet ir – pseu­do­ni­mais pa­si­ra­šy­tus re­dak­ci­nius „ma­ni­fes­ti­nius“ teks­tus.

Po tra­giš­kų 1991 m. sau­sio įvy­kių Ar­vy­do ini­cia­ty­va pa­si­ro­dė šiai tra­ge­di­jai poe­ti­nė­mis, eseis­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis pa­gerb­ti ir ap­mąs­ty­ti skir­tas „Kau­no in­te­li­gen­ti­jos pro­tes­to prieš oku­pa­ci­ją lei­di­nys“ „Sausis’91“, pub­li­kuo­tas bend­ro­mis tri­jų kau­niš­kių li­te­ra­tū­ri­nių žur­na­lų ("Ke­tu­ri vė­jai“, „Ne­mu­nas“, „San­ta­ra") pa­jė­go­mis ir re­da­guo­tas šių žur­na­lų re­dak­to­rių.

1996–1998 m. Ar­vy­das dir­bo Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos mėn­raš­čio „Ne­mu­nas“ re­dak­ci­jos ad­mi­nist­ra­to­riu­mi, ren­gė šiam lei­di­niui pub­li­ka­ci­jas teat­ro te­mo­mis. Vė­liau iki pat mir­ties dir­bo sta­ty­bų in­ži­nie­riaus kva­li­fi­ka­ci­jos rei­ka­lau­jan­čius dar­bus Šiau­liuo­se, Vil­niu­je ir ki­tur, pa­sku­ti­niu me­tu – sta­ty­bos in­ži­nie­riu­mi įmo­nė­je „Kel­mės van­duo“.

Svar­biau­sia ir gau­siau­sia Ar­vy­do kū­ry­bos da­lis yra dra­ma­tur­gi­ja. Pa­ra­šy­ta ke­lio­li­ka il­ges­nių ar trum­pes­nių dra­mi­nių kū­ri­nių, ku­rie pub­li­kuo­ti pe­rio­di­ko­je, ko­lek­ty­vi­nė­je rink­ti­nė­je „Nau­jos lie­tu­vių dramos’91“ (Vil­nius: Va­ga, 1992) ir vie­nin­te­lė­je au­to­ri­nė­je kny­go­je „Ma­nų me­dis“ (Kau­nas: „Ke­tu­rių vė­jų“ lei­dyk­la, 1991). Kai ku­rios dra­mos (ar jų užuo­maz­gos, frag­men­tai) li­ku­sios ma­šin­raš­čiuo­se, rank­raš­čiuo­se, elekt­ro­ni­nė­se laik­me­no­se.

[Toliau skaitykite „Šiaulių krašto“ kultūriniame priede „Atolankos“ 2016 m. lapkričio 25 d. numeryje.]












2016-11-26

Dėl Valstybės paskraidinimo

Esą nekorektiškas ar pan. buvęs žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su naujuoju Seimo pirmininku prof. Viktoru Pranckiečiu.

Dabar įsivaizduokite, kad ne keleriems metams gavote nepatyrusį antrą žmogų Valstybėje, bet… nepatyrusį transatlantinio skrydžio pilotą. Na – tam transatlantiniam laineriui, kuriuo Jūs, Jūsų šeima ir visi Jūsų artimieji, kaimynai bei giminės bus skraidinami į Buenos Aires ar Santjagą. Priedo Jus visus raminant, kad nieko čia tokio neįprasto ir neordinaraus, nes tas pilotas jau tris sykius lėktuvėliu skraidino septynis keleivius iš Kauno (rajono) į Palangos oro uostą.

Tokiu atveju Jūs tam pilotui ir jį paskyrusiems tokį jakilaitį suorganizuotumėt, kad net rūktų. O čia – Valstybę paskraidinti – nieko tokio?!

Skrendam, ponai ir draugai, skrenda-aaa-am!..


2016-11-20

Latvijai 98

Ta proga Janis Elsbergas (Jānis Elsbergs) su jūros savipakankamybe:

Jūrai ir horizonts.
Jūrai ir dibens.
Zivtiņas ir.
Un debesis pāri.
Ko vairāk vajag?

Jūra turi horizontą.
Turi dugną.
Žuveles.
Ir dangų viršum.
Ko gi bereikia?


2016-11-17

Pakeliavimas po Lietuvą 2016-tų rugpjūty

1. Anykščių apylinkės. Greta tiedviejų Puntuko lakūnų yra garsusis gausiai lankomas medžių lajų takas.
Gal jis irgi išreiškia lietuviškąjį padangių ir aukščio troškulį?


* * *

2. Zarasai. Puikiai sutvarkytas miestelis su idealiai sutvarkytomis pakrantėmis. Traukia sugrįžti.


* * *

3. Mindūnai (tarp Labanoro ir Molėtų). Važiuodami iš Zarasų į Vilnių pakeliui norėjome išgerti kavos. Norėjome kuo greičiau, t. y. kuo arčiau Zarasų. Apsivylėme. Visas viltis sudėjome į Ignaliną. Deja, Ignalinoje, palikusioje sutvarkyto, švaraus, bet nykiai tarybiško rajcentro įspūdį, neradome normalios kavinės (gal blogai ieškojome), tad kavą gėrėme Mindūnuose. Aplinka graži, kava – šiaip sau.


* * *

4. Molėtai. Įdomus miestukas. Labiau apiręs negu sutvarkytas. Dėmesio verčiausias šis pastatas. Kaip supratau iš turistinės informacijos – tai toks tarpukario žydų prekybcentris, maždaug smetoninės Lietuvos miestelio „akropolis“.


* * *

5. Dubingiai.
Sustatykite Dubingiuose turistams akivaizdžiai matomus informacinius ženklus! Penkiomis kalbomis!


* * *

6. Ukmergė. Visą gyvenimą (pro) ją tik pravažiuodavau. Padarė įspūdį! Piliakalnis! O ypač – žydiškasis senamiestis: ir sutvarkytoji, ir nesutvarkytoji jo dalis!
Vienintelis matytas superbaisuoklis mieste – tiltas per Šventąją. Tikras paminklas sovietmetijai. Saugotinas kaip Žaliojo tilto skulptūros?..


* * *

7. Panevėžys. Veikiantis būrimo salonėlis su išrašytais „666“ ir išpieštu apverstu kryžiumi ant sienos visai greta buvusios Baltoskandijos akademijos. Akademijos nebereikia, būrimo – reikia? O gal būrimo visada reikia, kai ne(be)reikia akademijos?..


* * *


8. Panevėžys. Miško įspūdis centre prie Senvagės, miško įspūdis pagrindinėje miesto aikštėje. Išsipjaukite medžius!


* * *

9. Šiauliai. Pagrindinė gatvė, pėstiesiems skirta jos atkarpa, užsibaigia irgi miško įspūdžiu. Nonsensas. Miško įspūdis mieste neturi gožti miesto įspūdžio. Tai akivaizdžiai parodė ir ką tik baigta Dvaro gatvės rekonstrukcija, kai ji nušvito kaip miestas, susitvarkius su augalija.
ErdvĖs, daugiau erdvĖs tokiems „didmiesčiams“ kaip Panevėžys ir Šiauliai!


P. s. Vilniuje tos kelionės metu mane nustebino pirmą kartą pavaikščiotas (ačiū dukrai ir jos draugui, po jį pavedžiojusiems) Šiaurės miestelio daugiabučių kvartalas. Pasijutau it Vakarų Europos miesto moderniame naujamiestyje.

2016-11-13

„Komercinė parduotuvė“

Štai čia, už šių grotų, paprasčiausio eilinio daugiabučio namo rūsyje, Dievo užmirštame Šiaulių užpečkyje, praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio pabaigoje veikė vadinamoji „komercinė parduotuvė“. Ir ji tokia čia – toje skyliausioje skylėje! – atrodė kaip prekybinis rojus, palyginus su sovietinėmis valstybinėmis parduotuvėmis.

Tai ar begalite įsivaizduoti, koks skurdynas buvo tos sovietinės-valstybinės, jei ČIA, ankštame rūsyje, viskas atrodė kaip prekybiniame rojuje?
Ar begalite įsivaizduoti, kokioje pasaulio pauodegėje mes gyvenome?





























2016-11-12

Lietuvoje vienas didžiausių…

Lietuvoje vienas didžiausių savižudybių skaičius.

Lietuvoje vienas didžiausių alkoholio suvartojimas.

Lietuvoje vienas didžiausių patyčių skaičius.

Lietuvoje vienas didžiausių nepatenkintų savo gyvenimu skaičius.

Lietuvoje... ir t. t.

Galop: „Lietuva gali pasigirti didžiausiu procentu asmenų, esančių kalėjime, skaičiuojant pagal visą šalies emigrantų populiaciją“ (žr.: http://www.anglija.today/nusikaltimai-ir-nelaimes/europa-bauginantys-rytu-europieciai-ar-del-ju-isaugo-nusikalstamumas-europos-sajungoje).

O daromos graudžiai juokingos ne su priežasties, o su pasekmių „šalinimu“ susijusios išvados, tipo, kad reikia mažinti alkoholio prieinamumą ar panašiai.

O juk bendras visų tų „didžiausių“ vardiklis akivaizdus, net akis badantis yra ––– LABAI rimtos problemos su psichologine Lietuvos gyventojų sveikata. Ar ne jai, mąstant valstybiškai, ir reikėtų kuo skubiau skirti visus įmanomus prioritetus?..


2016-11-06

Šiandien vakare prieš trisdešimt metų

Šiandien vakare 19.30 val. prieš trisdešimt metų Šiaulių dramos teatras rodys Ingmaro Bergmano „Žemuogių pievelę“, režisuotą Sauliaus Varno. Profesorių Borgą vaidins Pranas Piaulokas.








2016-10-22

„DIEVЦ MIŠKAS“ Latvijoje

1968 m. Rygoje buvo išleistas Balio Sruogos „Dievų miškas“ latvių kalba (vertėjas Haris Galinis (Harijs Gāliņš, 1931–1983)). Paskutiniame knygos puslapyje buvo nurodyta, iš kokio leidinio vertimas atliktas:






Rygos leidykla „Liesma” neturėjo lietuviškų raidžių. Vietoj „ė“ vartojo „é“, o „ų“ pakeitė rusiška „ц“ (nemokantiems rusiškai: „ц“ yra „c“). Tokiu būdu atsirado galimybė kūrinio pavadinimą perskaityti „Dievc miškas“.

Būtų įdomi tema atskiram dideliam darbui: kaip spaustuvėse ne Lietuvoje verstasi be lietuviškų raidžių, kai jų prisireikdavę (pvz., emigracijos leidiniuose, baltistiniuose užsienio leidiniuose ir kt.). O gal ta tema jau yra kas nors rašyta?


2016-10-21

Pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte (2)

Antrasis pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte apie 2016 m. Seimo rinkimus Šiauliuose „Rinkimų realijos: su pralaiminčiaisiais niekas nenorėjo ‚mirti‘“:

– Rinkėjai Šiauliuose, panašiai kaip ir visoje Lietuvoje, per šių Seimo rinkimų I-ąjį turą tarytum susiskirstė į 4 grupes, kurias sąlygiškai pavadinčiau „politinių marginalijų rėmėjais“, „socialdemokratų gerbėjais“, „dešiniųjų pasekėjais“ ir „mesijų ieškotojais“.

„Marginalijų rėmėjai“ paprastai balsuoja ne „už“, bet „prieš“ („prieš korupciją“, „prieš NATO ir ES“, „prieš pedofilų klaną“, „prieš skurdą“ ir t. t.). Jų balsus Šiauliuose šįkart sutraukė Lietuvos liaudies partija, „Drąsos kelias“, Lietuvos žaliųjų partija, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“, ypač – Antikorupcinė koalicija, daugiamandatėje apygardoje surinkusi panašų procentą balsų kaip ir Liberalų sąjūdis.

I-ojo rinkimų turo rezultatai rodo, kad „socialdemokratų gerbėjai“ Šiauliuose yra sutrikę, bet dar pakankamai susitelkę. Sutrikimo priežastis matyčiau dvi. Pirma, tai akivaizdus vidinis Šiaulių socialdemokratų susiskaldymas ir miesto skyriaus pirmininko silpnumas esminiams strateginiams ir darbiniams organizaciniams klausimams. Antra, LSDP pastangomis Seime priimtas naujasis Darbo kodeksas, kurį galima laikyti dešiniosios politikos laimėjimu, valdant kairiesiems, taip pat – lyderio Algirdo Butkevičiaus klaidos, neryžtinga jo pozicija ar net pozicijos neturėjimas.

„Dešiniųjų pasekėjus“ galbūt šiek tiek „aptirpdė“ skandalas, susijęs su buvusiu liberalų lyderiu Eligijumi Masiuliu. Vis dėlto šią grupę, kuriai priskiriu balsavusius už Tėvynės sąjungą – Lietuvos krikščionis demokratus ir už Liberalų sąjūdį, laikyčiau pastoviausia pastarojo dešimtmečio rinkėjų grupe, sugebėjusia šio rinkimų turo metu itin konsoliduotis. Šios grupės rinkėjai ir socialdemokratų rinkėjai dažniausiai pasižymi kiek nuoseklesnėmis politinėmis pažiūromis, kurias galima bent jau mėginti apibūdinti „dešinės“ ir „kairės“ ideologijų kriterijais.

Rinkėjai „mesijų ieškotojai“, kurių dabar Šiauliuose pasirodė besą apie trečdalį visų balsavusiųjų, būna emocingi ir nekantrūs. Jų balsavimas dažniausiai remiasi liaudišku tikėjimu, kad gali ateiti visiškai naujas ar kone naujas politinis darinys „mesijas“ ir „padaryti tvarką“.

Toks politinis darinys (o jų per Lietuvos Seimo istoriją būta ir išnykta ne vieno) paprastai buriasi apie konkretų asmenį ir yra vadinamas „vieno žmogaus partija“. Šiuo kartu jo vaidmenį atlieka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su Ramūnu Karbauskiu centre. Ši sąjunga, kaip bylotų statistika, dabar daugiausia gavo tų rinkėjų balsus, kurie 2012 m. balsavo už Darbo partiją, „Tvarką ir teisingumą“, „Drąsos kelią“, iš dalies – už LSDP, o 2008 m. už Arūno Valinsko partiją.

Kaip rodo I turo rezultatai, pagal sąrašus jau išrinkti į Seimą valstiečiai-žalieji: Rima Baškienė, Stasys Tumėnas ir Valerijus Simulik. Turbūt jie laimės rinkimus taip pat ir vienmandatėse apygardose pakartotinio balsavimo metu. Atviras klausimas: ar miestui geriau turėti tik keturis savo atstovus Seime
(R. Baškienę, S. Tumėną, V. Simuliką ir su Liberalų sąjungos sąrašu patekusią Viktoriją Čmilytę-Nielsen), ar daugiau, jei pakartotinio balsavimo metu laimėtų socialdemokratai Gintautas Sitnikas, Arvydas Mockus, Edvardas Žakaris ar bent kuris nors iš jų?

Pastarųjų pralaimėjimo atveju Šiaulių socialdemokratai bene pirmą kartą nebeturėtų nė vieno savo atstovo Seime. Ieškant pozityvių pusių, tokia situacija Šiaulių LSDP skyriui galbūt būtų puiki proga pasvarstyti apie struktūrinį ir kitokį atsinaujinimą, o miesto tarybai – proga lengvėliau atsikvėpti nuo forsuojamo ir išpūsto „viaduko klausimo“, pereinant prie strategiškai svarbesnių darbų.


2016-10-21

Hineingeheimnissen

Perskaičiau Andriaus Martinkaus straipsnį „Spąstai, arba Revoliucijos nugirdyti“ (Šiaurės Atėnai, 2016-08-19), kuriame jis ekonominiams, socialiniams šiuolaikinės Europos procesams paaiškinti pasitelkia Émile’io Zola romaną Spąstai (1877).

Prisiminiau patį romaną, prisiminiau natūralistinės literatūros principus, prisiminiau, kaip tuos principus yra išdėstęs pats Zola antroje romano Teresa Raken (Thérèse Raquin) laidoje 1868 m. Prisiminiau seminarą, skirtą būtent romano Spąstai analizei, kurį mums, literatūros doktorantams, VDU Humanitarinių mokslų fakultete vedė Viskonsino universiteto profesorė, puiki realistinio ir natūralistinio romano žinovė Birutė Ciplijauskaitė. Net atsiverčiau ir peržiūrėjau tos dienos (1994-11-03) seminaro konspektą.

Tada kažkaip atmintis pati ir atgamino šį vokišką žodį – hineingeheimnissen:






Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nėra visiškai taip, kad jos, tokios prasmės, kokią mato straipsnio „Spąstai, arba Revoliucijos nugirdyti“ autorius, romane iš viso nebūtų. Bet ne ši prasmė Spąstuose svarbiausia.


2016-10-08

Pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte

Pasikalbėjimas su Oksana Laurutyte „Rinkimų kampanija nyki, bet netikėtumų dar galime sulaukti“: [„Norėčiau išgirsti, ką kalba politikas privačiame vakarėlyje“]:

– Mano galva, svarbiausia lentelė atsakymuose – politikų žinomumas. Jei rinkėjas ir nemėgsta kurio nors politiko, o jo ir nemėgimo „laipsnis“ nėra aiškus, jis labai pasvarstys, ar mieliau balsuoti už nemėgiamą, ar už nežinomą. Juk rinkėjas gali net ir nemėgstamo, bet žinomo politiko elgesį prognozuoti, nuspėti. Todėl manau, kad žinomumo kriterijus politikui yra labai svarbus. Apklausos rezultatai ir parodo, kad tie asmenys, kurie buvo ar yra Seime, buvo miesto vadovais, pagarsėjo savo veikla, nebūtinai teigiama, yra žinomi. Prognozuojant, kas laimės rinkimus, į žinomumo lentelę būtina rimtai atsižvelgti.


2016-09-10

Pasikalbėjimas su Mindaugu Malcevičiumi

Pasikalbėjimas su Mindaugu Malcevičiumi „Prieš Seimo rinkimus – „treniruotės“ gaudant pokemonus ir pigias prekes“:

Kol artėjant Seimo rinkimams politikai ruošiasi rinkėjų medžioklei, pastarieji jau kuris laikas masiškai gaudo pokemonus ir „Lidl“ prekybos centro nuolaidas. Žvelgiant iš šalies, kartais sunku ir besupaisyti, kurie pasidavę „bandos instinktui“, o kurie – ruošiasi tą bandą valdyti. Tad gal jau laikas pradėti kalbėti apie savarankiško mąstymo saulėlydį ar visuomenėje palaipsniui tvirtėjančias masinio instinkto apraiškas? Humanitarinių mokslų daktaras Vigmantas Butkus sako jau kuris laikas Lietuvoje, ypač Šiauliuose, (pa)stebintis tam tikrą, nebūtinai tik politinį, išsisėmimą.

2016-08-08

Dėl „žmogaus“

„Svarbiausia – žmogus!

Didžios išminties internetinis šaltinis Pipedija rašo, kad „Svarbiausia – žmogus! yra:

socdemų šūksnis, sugalvotas jųjų profesionalių piarininkų 2012 metų Seimo rinkimams, tikra uždelsto veikimo bomba rinkėjo smegenims! Tokia didi išmintis slypi jame, ir ji be abejonės iškels MŪSŲ partiją aukščiau penkių procentų kartelės! Tas šūksnis buvo pristatytas regis kažkokiame partiniame sjezde, kartu su paverkšlenimais, kad socdemai per rinkimus atsisuks veidu į žmones, tad kai tik jie taip pasakė prasidėjo trolinimas visoks, girdi, o ką jūs ten prieš tai buvote atsukę?

Tai va, turiu pranešti, kad išminties šaltinis šiuo atveju klysta, nes nieko tiems profesionaliems piarininkams galvoti nereikėjo. Užteko pasikapstyti po komunistiškus archyvus (ar tokią pat kolektyvinę pasąmonę) ir – užtaikyti „ant gatavo“. Nes „žmogùs“ („žmO-O-Ogus“) toje partinėje paradigmoje retoriškai yra dažniausiai jodinėjamas arkliukas. „Už žmOgų“, „dėl žmOgaus“, „kad žmonėms, būtų gerEu“… – tai visų sjezdų mantros šerdis per visą šimtmetį.

O štai kaip Vyriausiasis Lietuvos SSR’o Prievaizdas Petras Griškevičius įvardija SSKP XXVII sjezdo plepalų propagandą, pritaikytą lietuvių „kūrybinei inteligentijai“:

„Persitvarkymo centre – žmogus“
(Pergalė, 1987, Nr. 2, p. 3)

Jaučiate dvasinę-mentalinę giminystę:
„Persitvarkymo centre – žmogus“ (1987 m. SSKP),
„Svarbiausia – žmogus!“ (2012–2016… m. LSDP)?

Jaučiate, kaip visi tie Eduardo Mieželaičio Lenino (premijos) „Žmogai“ su visu jų „socialistiniu-humanistiniu patosu“ lenda iš po XX a. vidurio žemių graibstydami gaivų XXI a. pradžios orą?


2016-07-27

Giminių balius LT

KIEME:
Audi, BMW, Ford, Mazda, Renault, Toyota, Volkswagen, Volvo.

RANKOSE:
Apple, Lenovo, LG, Microsoft, Motorola, Nokia, Samsung, Sony.

ANT STALELIŲ IR PALANGIŲ:
Acer, Apple, Asus, HP, Lenovo, Toshiba.

VIRTUVĖS SPINTELĖJE UŽ MILTŲ:
12000 € – nesamam anūkui Mindaugui, kuris padarė žEurią avariją, bet telefonu skambinantis geras policijos leitenantas juos perduos, kam reikia, kad anūką paleistų.

ANT STALO:
sprandinės šašlykas, jautienos troškinys, nevalyti rudieji (sveiki) ryžiai, 2 rūšių pomidorų padažas, 3 receptų silkė, rūkytas raikytas kumpelis, dešra, vyniotiniai, vištiena drebučiuose, „balta mišrainė“, pomidorai, rauginti ir ne agurkėliai, 2–3 rūšių sultys, mineralinis vanduo, sveika „gaiva“, nesveika (nes net rūdis „nuima“) Kokakola, kurios re-e-etkarčiais galima, gira, kelių rūšių alus, kelių rūšių baltoji, brendis, viskis ir vynai ir t. t., ir pan.


ANT „SALDAUS STALO“:
tortukai, 3 aũkštų „bankuchenas“, žagarėliai, spurgytės, įv. rūšių saldainiai, šokoladai, kava, arbata, baltas ir rudas cukrai, grietinėlė, bananai, ananasai, mandarinai, kiviai, džiovinti vaisiai ir t. t., ir pan.


FONE:
estradinis popsas RU/LT, serialai RU/KT., laĩdos apie magiją/burtus/parareiškinius RU/KT.

GALVOSE IR ANT LIEŽUVIŲ:
kaip blogai Lietuvoje gyventi ir bus dar blogiau, sovietlaikiu ir-tas-ir-anas buvo geriau, valdžioje – visi vagiai, verslininkai – visi vagiai, gydytojai – visi kyšininkai, žurnalistai (išskyrus tuos, kur varo ant valdžios) – visi melagiai, paprastam žmogui valdžia nieko neduoda ir t. t., ir pan.


2016-07-03

Mums Šustauskas tebus už vadovą?


Prieš pora mėnesių niūroką balandžio popietę su žmona užsukome pavalgyti ir išgerti kavos į vieną Šiaulių – pavadinkime apibendrintai – VMĮ (viešojo maitinimo įstaigą). Jeigu gerai prisimenu, buvo sekmadienis. VMĮ tvyrojo provinciškai maloni apatijos ir tingumo atmosfera, kai klientūros skysta, o ir pati klientūra tokia kiek apsnūdusi, vangoka, koks apsnūdęs ir vangokas būna katinas po sočių pietų. Daugiausia matėsi jaunimo, kuris šnekėjo sau įprasto formato šnekeles. Prie kažkurio stalelio girdėjosi bendraujant angliškai. Žodžiu, buvo apėmęs gero, nes lėto ir tykaus sekmadieninio bendrabūvio jausmas, kuriam ir mudu mielai pasidavėme.

Po kurio laiko į VMĮ įėjo naujas klientas, prisėdo, laukė prieinančio oficianto. Viskas įprasta. Na, sąžiningai pasakysiu, laukė tikrai šiek tiek per ilgai, ypač turint galvoje minėtą klientūros skystumą. Paprastai kantresnieji tokiais atvejais dar lukteli, nekantresnieji arba išeina į kitą VMĮ, arba patys prieina prie baro, arba tiesiog šūkteli padavėją ar gestais-ženklais jį prisikviečia. Mūsų herojus pasirinko savitą būdą – pradėjo per visą salę itin garsiai reikštis, kad jis čia, girdi, ne pasėdėti atėjęs, kad pasėdėti jis esą ir namie galįs, kad „kiek čia galima laukti“ ir t. t., ir pan. Kitaip tariant, savo garsios raiškos nepasitenkinimo adresatu pavertė ne tik aptarnaujantį personalą, bet ir visą VMĮ klientūrą.

Klientūros vardu jam – nors ne tiek jam, kiek apskritai tokio tipo herojams ir jų tokio tipo viešai raiškai – atsakė prie netolimo stalelio su dviem merginomis sėdėjęs ir jaukiai bendravęs jaunuolis, kuriam „iš akies“ buvo galima diagnozuoti maždaug dviejų-trijų alaus bokalų kauštelėjimą. Jis progarsiu ir kažkaip taip nepiktai, lyg į niekur pasakė, tarsi baidytų įkyrią musę: „Nerėk, bl***d’“.

Negaliu pakęsti keiksmų, bet tuosyk adekvatesnės reakcijos tikriausiai negalėjau tikėtis.

Priėjus oficiantui, mūsų herojus toliau ir jam, ir visai VMĮ salei vėl aiškino, tiesa, pustoniu pritildęs raišką, kad jis čia ne pasėdėti atėjęs, kad pasėdėti jis ir namie galįs, demonstratyviai tujino oficiantą, paskui, galų gale nurimęs, užsisakė valgyti ir gerti.

Baigę kavą su žmona išėjome į lauką. Numanėme, kad VMĮ salėje buvome turbūt vieninteliai pažinę „garsios raiškos“ klientą – buvusį vienos ankstesnės kadencijos Šiaulių miesto pirmąjį asmenį. Neapleido svetimos gėdos jausmas dėl, švelniai tariant, nemandagaus, net nebrandaus elgesio.

Prisiminiau ir žmonai pasakiau, kad lyg tą patį buvusį pirmąjį asmenį mačiau feisbuke pravardžiuojant žmogų. Taip, taip: vartojant iš žmogaus pavardės pagal skambesį sudarytą pravardę.

Mums Marksas Šustauskas tebus už vadovą?

2016-06-26


Pagarbus linktelėjimas profesoriui Vytautui Sirtautui


Stovim atmerkę akis,
žiūrim į kelią,
į vaikystės sapnus,
žiūrim į nieką […]
                                 (iš prof. Vytauto Sirtauto eilių kny-
gos Dunksi laiko žingsniai nebylūs)

Tegul bus šis lygiai prieš ketvirtį amžiaus rašytas ir šiandien į virtualybę įmetamas ketureilis pagarbus linktelėjimas profesoriui Vytautui Sirtautui (1921-06-10––2008-12-29) jo 95-mečio proga.

















2016-06-10

Šalin politines-rinkimines rankas nuo švietimo!

Kasmet mokslo metų pabaigoje ir pradžioje politikai apgula Šiaulių mokyklas, darželius. Ypač prieš rinkimus. Ypač vienos partijos. Ypač tos partijos „labiau patyrę“ partiniai.

Maždaug apie tai rašiau prieš penkerius metus. Žinoma, neminėdamas partijų, nes jos – „globėjiškosios“ – ir taip šiauliečiams labai puikiai žinomos. Tad neminiu jų ir čia, tegul kiekvienas atsirenka pagal savo politinio sąmoningumo mastelį. Tuo labiau, kad dabar darželių, mokyklų ir kitų ugdymo, mokymo įstaigų politapgultis vyksta jau platesniu frontu, į ją įsitraukiant vis daugiau partijų ir politjudėjimų. Mat, rinkimiškai geras (nors pilietiškai ir blogas) pavyzdys užkrečia.

Išsakysiu asmeninį devizą, skirtą priešrinkiminiam laikotarpiui, kviesdamas prie jo moraliai prisidėti visus demokratinio, sveiko pilietinio mąstymo šiauliečius:

Šalin politines-rinkimines rankas nuo darželių, mokyklų, nuo universiteto, nuo kolegijų ir visų kitų mokymo, švietimo, auklėjimo įstaigų bei organizacijų! Ypač nuo tų, kuriuose daugumą sudaro nepilnamečiai!


2016-06-09

Lietuvių mokyklos Vašingtone kasdienybė ir šventės

Su Lie­tu­vių mo­kyk­los Va­šing­to­ne (JAV) di­rek­to­re Ilo­na VER­BU­ŠAI­TIE­NE kal­ba­si Vig­man­tas BUT­KUS.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te trum­pai apie sa­ve.

– Užau­gau Kre­tin­gos ra­jo­ne, Lauk­že­mės kai­me. Bai­giau Pa­lan­gos pir­mą­ją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą, Klai­pė­dos kon­ser­va­to­ri­jo­je įgi­jau lie­tu­vių kal­bos, li­te­ra­tū­ros ir vai­kų teat­ro re­ži­sie­rės spe­cia­ly­bę.

Pir­mo­ji dar­bo­vie­tė bu­vo Šiau­lių Dai­nų vi­du­ri­nė mo­kyk­la. Po ke­le­rių me­tų pe­rė­jau į Šiau­lių Ju­liaus Ja­no­nio gim­na­zi­ją, ku­rio­je dir­bau 14 me­tų ir įgi­jau daug pa­tir­ties. Vi­sus tuos me­tus ja­no­nie­čius mo­kiau lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros, įstei­giau teat­ro stu­di­ją „Jei­gu“, ku­ri iki šiol pui­kiai te­be­gy­vuo­ja, sep­ty­ne­rius me­tus te­ko dirb­ti di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja.

Nuo 2004 me­tų su šei­ma gy­ve­nu JAV, Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je. Tais pa­čiais me­tais pra­dė­jau mo­ky­to­jau­ti Me­ri­len­do vals­ti­jo­je esan­čio­je Kris­ti­jo­no Do­ne­lai­čio li­tua­nis­ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Jo­je dir­bau de­vy­ne­rius me­tus, iš ku­rių sep­ty­ne­rius bu­vau mo­kyk­los di­rek­to­rė. O 2015 me­tų bir­že­lio mė­ne­sį kar­tu su ak­ty­viais lie­tu­vių ir miš­rių šei­mų tė­vais įkū­rė­me pir­mą­ją li­tua­nis­ti­nę šeš­ta­die­ni­nę mo­kyk­lą Vir­dži­ni­jos vals­ti­jo­je.

– Ko­kią idė­ją ir ko­kių bend­ra­min­čių tu­rė­da­ma stei­gė­te šią mo­kyk­lą?



2016-05-28

Pervažų naujienos Šiauliuose

Jau ūžte išūžtos ausys, kaip Šiauliuose neva verkiant-raudant reikia vadinamosios Zoknių pervažos. Be jos – kaip be kelnių šaltą žiemą.

Ar tikrai taip?

Štai vienas pavyzdys – LR Seimo nario, išrinkto Šiauliuose, Arvydo Mockaus kreipimasis Facebook’e:

„Kreipiuosi į Jus, brangūs šiauliečiai, mano kolegos seimo nariai, miesto tarybos nariai, taip pat į visus, kam rūpi Zoknių geležinkelio pervažos atidarymas. Kartu su Šiaulių meru Artūras Visockas inicijuojame susitikimą su Susisiekimo ministru Rimantas Sinkevičius, kuris organizuojamas prie Zoknių pervažos gegužės 25 d. 17.30 val. Ateikite visi, mes lauksime Jūsų!“



















Į tą kreipimąsi pirmasis itin taikliu komentaru sureagavo Mykolas Deikus:

„Ups, ar ne rinkimai artėja? J Jau keliolika metų prieš rinkimus ištraukiamos iniciatyvos atidaryti šią pervažą, bet nėra skaičiavimų, pagrindžiančių poreikį ir atperkančių investicijas. Kita vertus, ar labai apsidžiaugtų suintensyvėjusiu eismo srautu zokniškiai rinkėjai? ;) O štai štai naujas viadukas arčiau miesto centro (idėja guli stalčiuose) gal ir būtų prasmingesnis perskirstant srautus....“









Seimo nario atsakymas į cituojamąjį komentarą (į aktualiąją, pirmąją, jo dalį) – labiau nei nuviliantis:

„Ups, Mykolas Deikus :)ne tuo adresu siųstas komentaras. Tačiau, dėkoju už jį. Noriu priminti, kad prie šio klausimo dirbau ne vienerius metus, tai pradėjau dar būdamas Šiaulių miesto tarybos nariu. Eismas tikrai netaps intensyvesnis, nes dabar atidarytas naujas aplinkelis į Radviliškį, kuris net nesuks per Zoknius. O pervaža reikalinga, būtent, miesto gyventojams ir tik jų skatinamas ir prašomas ėmiausi šios problemos sprendimo. Džiaugiuosi mero Artūras Visockas, jo komandos ir miesto tarybos darbu. Nes, tik dirbant visiems kartu, o ne kovojant tarpusavyje, mes sugebėsime išspręsti daug Šiaulių miesto problemų ir pasieksime gerų rezultatų. O dėl seimo - aš tikrai nemirštu J Savo šeimos pragyvenimui sugebėjau užsidirbti iš turimo verslo, jeigu reikės, toliau prie jo sugrįšiu. Tačiau vienas iš mano gyvenimo tikslų - tarnauti savo miesto, savo šalies žmonėms, padėti spręsti jų problemas, kuriant visiems geresnį gyvenimą. Būdamas seimo nariu, turiu daug daugiau galimybių tai daryti. Manau, per pirmą kadenciją man pavyko tikrai nemažai nuveikti, tačiau liko darbų, kurie dar nebaigti...“



Ryžtuosi gerbiamo Seimo nario perklausti, tikėdamasis, kad jis adekvačiai girdi ir suvokia klausimą.

Pirmojo komentatoriaus Facebook’e klausimas buvo apie skaičiavimus, pavadinkime juos socioekonominiais skaičiavimais. Sukonkretinu:
1) ar tokie skaičiavimai (ne praeito dešimtmečio ar ankstesni, bet aktualūs) yra atlikti ar nėra?
2) jeigu yra atlikti, ar jie rodo, kad tokia pervaža socioekonomiškai tikslinga/reikalinga ar netikslinga/nereikalinga?

Jeigu tokie skaičiavimai (ne praeito dešimtmečio ar ankstesni, bet aktualūs) yra, norėtųsi juos matyti.

Jeigu – kaip susidaro įspūdis – skaičiavimų nėra arba jeigu jie rodo, kad pervaža netikslinga/nereikalinga (t. y. perfrazuojant Jus, „nekuria VISIEMS* geresnio gyvenimo“), atleiskite, bet –
visas šis entuziastingas triukšmas dėl pervažos, mano kuklia nuomone, tegali būti vertintinas kaip emocinė-imitacinė akcija, padedanti kaupti politinius dividendus.

­––––––––––––
* VISIEMS – ir Pietinio mikrorajono, Gubernijos mikrorajono, Medelyno mikrorajono, Pabalių mikrorajono, Šimšės mikrorajono, miesto centro, ir t.t. Šiaulių gyventojams.

2016-05-24