Kas „supasi, supasi“: lapai ar vėliavos?

Balys Sruoga (1896–1947), kurio 120-metis bus vasario 2 d., literatūros almanache „Pirmasai baras“ 1915 metais publikavo, o rinkinyje „Saulė ir smiltys“ 1920 metais perpublikavo šį dabar visuotinai žinomą keturposmį eilėraštį:

Supasi, supasi lapai nubudinti,
Šnarasi, šnekasi vėjo pajudinti, –
Skleisdami gaudesį alpstantį, liūdintį,
Supasi, supasi lapai nubudinti.

Plaukia gegužio sapnai netikėtieji,
Gal tik raudoj kai kuomet palytėtieji,
O išgodotieji, o numylėtieji,
Slenka gegužio sapnai netikėtieji...

Naujo gyvenimo gandą atnešdami,
Žemę ir dangų, ir dulkes atmesdami,
Naujus takus per bedugnes atrasdami,
Naujo gyvenimo gandą atnešdami...

Rimk, besiplečianti sielvarta gūdinti!
Tau paslapčių amžinų nesujudinti!
Vėjo bučiuojami, vėjo pagundyti
Supasi, supasi lapai nubudinti...

Juozas Sabaliauskas (1930–2012), kurio 85-metis bus rytoj, laikraštyje „Raudonoji vėliava“ 1977 metais publikavo šį ir dabar niekam nežinomą eilėraštį „Saulės sargyboje“:

Supasi, supasi vėliavos mūsų,
Degusios, bet nesudegusios mūšiuos.

Prie Stalingrado skeveldrų varpytos,
Elbės pakrantėj krauju apšlakstytos,

Žuvusių brolių kapams nusilenkusios
Ir su gyvaisiais vėl priekyje žengusios,

Išneštos iš apsupimų, nelaisvės, –
Supasi vėliavos, supas ir plaikstos…

Jų – tartum tūkstančių saulių žėrėjime,
Jų – tartum bręstančių varpų šnarėjime

Aš ir matau, ir girdžiu, kaip ateina
Žemėn pavasaris, nešdamas dainą…

Supkitės, vėliavos, mūšiuose degusios,
Tartum kareiviai kliudytos atakose.

Supkitės, vėliavos, žygiuose blukusios,
Bet nenublankusios, bet nesuklupusios.

Švieskit, raudonosios, rankų galybėje, –
Amžiais šlamėkite saulės sargyboje.

Lieku suklusęs: tai kas gi „supasi, supasi“: lapai ar vėliavos?
















2015-12-13

Ideologinis 30-metis

Nors apie tai rašiau jau beveik prieš dešimt metų, šiandien drįstu pasikartoti. Mat labai tinkama diena – „jubiliejinė“.

1985 m. gruodžio 5 dieną, kurios tada būta ketvirtadienio, iš Šiaulių Kazio Preikšo pedagoginio instituto (ŠPI) vietinių jo komuniagų, vietinio saugumo informatorių ir, be jokios abejonės, paties Šiaulių saugumo iniciatyva bei ŠPI rektoriaus pavedimu iš darbo buvo atleistas Lietuvių literatūros katedros dėstytojas Gintaras Lazdynas. Nė nepalaukus, kol baigsis rudens semestras, kol dėstytojas baigs skaityti to semestro paskaitas. Mums, tuomečiams trečiakursiams, baigėsi jo paskaitų vokiečių romantizmo romantika.

Kitų metų kovo 25 d. miesto laikraštis Raudonoji vėliava „vedamajame“, pavadintame „Ryžtingai pertvarkyti darbą. Pastabos iš partijos miesto komiteto II plenumo“, rašė, kad K. Preikšo pedagoginio instituto Lietuvių literatūros katedroje ilgokai dirbo ideologiškai tam darbui netinkamas žmogus:






















Trisdešimtmetis yra gera proga tai prisiminti. 

2015-12-05

Rėkiantys koridoriai

Savais literatūrinės baltistikos ir latvistikos reikalais spalio 16-tą atsidūriau Šiaulių P.Višinskio bibliotekoje. Paslaugios bibliotekininkės visuose skyriuose, kuriuose tik buvau, maloni aplinka, tvarka, švara, jaukumas.

Bet koridoriai belaukiant rėkė štai tuo:



Arba aš neturiu dailėtyrinio-dailėsupratiminio skonio ir jausmo, arba tai tiesiog kičas. Norėčiau, kad būtų 1-masis „arba“ variantas.


2015-10-18

Siela nafig - gamyklas uždarė - geriau darbo duotume

Esu didelis namisėda. Ir tuo požiūriu, kad dirbti daugiausia tenka namie, nors šiek tiek ir bibliotekose, ir tuo, kad nedirbdamas daugiausia namisėdžiauju. Tad pavakare nuvežęs sūnų į repeticijas ar pamokas „Dagilėlyje“, stengiuosi bent kiek prasiblaškyti, pavyzdžiui, užeiti į kokią kavinę puodelio kavos.

Taip buvo ir prieš gerą pusmėnesį. Kavinėje prisėdau tokioje vietoje, kur man už nugaros sėdėjo trys vyrai, kurių vienas pasirodė lyg matytas, lyg, jeigu vizualinė atmintis neapgauna, kažkoks dailininkas ar muzikantas. Bet galėjau ir apsirikti, kad esu jį anksčiau matęs.

Iš kuprinės išsitraukiau kompiuterį dirbti (turiu tokį bjaurų įprotį). Kadangi vyrai kalbėjosi per arti, nors ir negarsiai, niekaip negalėjau kaip reikiant susikaupti. Stengiausi atsiriboti, susikoncentruoti į rašomą darbą, vis dėlto ištisai nugirsdavau paskirus žodžius, frazes, kuriuos, atrodo, sakė tas „lyg matytas“ vyras:

budizmas… kabala…
kabala… meilė-meilė-meilė…
… ir viskas griūva… siela nafig nafig…
… nušvitusių žmonių pasauly yra tik vienetai…

Tada nejučiomis prisiminiau prieš kelias dienas vėlgi sūnaus repeticijos metu kitoje kavinėje matytas ir girdėtas dvi pokalbininkes moteriškes. Tai, atrodo, buvo tos pačios dvi moteriškės, apie kurias jau esu rašęs ir kurių aršioji-aktyvioji vėl kalbėjo kone pusei kavinės, nors jau kiek tyliau negu prieš dvejus metus. Man labiausiai įstrigo šie jos pasakyti fragmentai:

… Įsivaizduok: iš KAIMO! nebegalì gauti lašinių! Patys ten sulaižo lašinius, tiesiog gramais, miligramais sulaižo!
… Tai todėl [yra blogai], kad gamyklas už-da-rė!!! – tai kur lįsi?

Toliau – dar įdomiau: paskutinįjį pasakymą mano asociacijos pačios nunešė prie feisbuke matytos šiauliečio Seimo nario „išminties“:

Skelbiama, jog pagal prekybos centrų plotą vienam gyventojui Lietuva užima trečiąją vietą visoje Europos Sąjungoje. Po Švedijos ir Nyderlandų. Gaila. Užuot statę prekybos centrus verčiau jau statytume gamyklas. Darbo žmonėms duotume. (pabraukta mano - V.B.)

Žinoma, netruko atsirasti žmonių komentaruose netiesiogiai, bet aiškiai priminusių, kad gerbiamasis Seimo narys užsiima elementariąja demagogija ir populistika: „Kas trukdo statyti gamyklas?“, „Kiek gamyklų pastatė [įrašyta šio Seimo nario pavardė]?“ ir pan. Į tai šiems nesusipratėliams buvo pateiktas sunumeruotas atsakymas:

… visų pirma, […] aš ne statybininkas ir gamyklų nestatau. Visų antra - nei čia verkiu, nei ką. Tiesiog viešai pateikiau statistinį faktą ir savo nuomonę apie jį. Visų trečia, kas priklauso tik nuo manęs vieno - savo darbus padarau. Ketvirta - vienas politikas, deja, dar ne visas Seimas.

Atsakymas susilaukė aiškesnio už aiškų sveiko proto balso: „Man tai aišku, tik nepatinka Seimo nariai – verktiniai.“ Galvon ateina viena mintis: turbūt sveika pradėti populistiškai verkti prieš rinkimus.

Kodėl aš visas tas nuotrupas, netyčia nugirstų pokalbių, tyčia pastebėtų įrašų nuobiras percituoju, perpasakoju? Gal dėl to, kad pradedu tikėti, jog alternatyvios tikrovės egzistuoja čia pat, va va - ranka pasiekiamai.


2015-10-17

Įdomioji (mėsos pramonės) baltistika

Artėjančios Baltų vienybės dienos proga atkreipiu dėmesį į unikalų reiškinį – dviejuose šiaurės Lietuvos miestuose mėsos pramonė orientuojasi į baltistiką.

Net nežinau, kaip reaguoti.






























2015-09-19

Rainiui 150

Šiandien latvių rašytojo Rainio (Janis Pliekšanas, 1865–1929) 150-metis.

Apie jį, jo kūrybą, santykius su Lietuva lietuviškai prirašyta tikrai daug, nors galėtų būti ir dar daugiau. Taigi, kas norės paskaityti, – susiras (pradėti ieškoti galima kad ir nuo ČIA).

Šiuo įrašu tik siekiu pažymėti jubiliejinę šiandienos datą, pabrėždamas, kad latviams ir Latvijai ji tokios pat svarbos kaip lietuviams buvo Maironio 150-metis. Ar net didesnės.

Ir pridedu Rainio universalumą liudijantį vertimą:












Rainis visą gyvenimą buvo nuoseklus socialdemokratas. Adomo Dambrausko-Jakšto prielankiu socialdemokratams toli gražu nepavadinsi. Bet ir jis rado, kas jam artima latvių poeto kūryboje.

Be to, prieš tris dienas buvo Adomo Dambrausko 155-metis.


2015-09-11

Psicholingvistinė lingvopsichologijos pamokėlė

Citata iš internetų: „tapti veganais porą paskatino juos sujaudinusi televizijos laida apie skerdykloje žudomas karves“.

Pamokėlė:
karvės ne žudomos, o skerdžiamos, kiaulės ne žudomos, o pjaunamos, vištos ne žudomos, o nukertamos…, be to, pirmosios dvi ne valgo, bet ėda, o paskutiniosios lesa; kačiukai, šuniukai ir kitokie gyvūniukai, stebuklas (!), bet irgi ne valgo, o ėda, ne miršta, o dvesia.

---
Plg.: skerdykloje skerdžiama, žudykloje“ žudoma, lesykloje lesinama ir t. t.

2015-09-06



Poetas Petras Balčiūnas savo šešiasdešimtpenkmetyje

Šiandien poetas Petras Balčiūnas yra savo šešiasdešimtpenkmetyje. Anksti liovėsi rašyti. O gal vis teberašo, tik nepublikuoja? Gaila.

Čia vienas iš jo knygos Žiburio brydė (Vilnius: Vaga, 1987, p. 72):

*   *   *

„Neapgaudinėk savęs, seni…“
E. Hemingvėjus

Láuk patekant savo žvaigždyno
keturiuose skliautuose,
adydamas tinklą ant kalno.
Išdavikiškai šviečiant plaukams,
tikriausia kas nors prieis
bent atsisveikinti.















Fotografija iš ČIA.


2015-07-13

Klausimas apie kokteilį galvoje

Jeigu aktyviai

budistiniesi,
čakriniesi,
astrologiniesi,
aiškiareginiesi,
(neo)pagoniniesi…,

gal nebereikėtų į viso to „tarpus“ prikalbėti dar ir „Sveika, Marija“ bei „Tėve mūsų“?


2015-07-02

Joninės (Rasos) Lietuvoje ir Janiai (Lyguo) Latvijoje

Atsakomingai J pareiškiu:
kad Joninės (Rasos) Lietuvoje ir Janiai (Lyguo) Latvijoje istorine-kultūrine, mentaline ir pan. prasmėmis bent jau pastarąjį šimtą keliasdešimt metų yra visiškai skirtingi, skirtingų „kokybių“ bei „verčių“ dydžiai.

Dydžių santykis būtų maždaug 50 (LV) : 1 (LT), matuojant kartais.

Pastabos:

1 pastaba. Tai, kas išreiškiama fraze: „Buvau aš toje Latvijoje per tas jų Jonines-Janius, mačiau, nieko ten ypatinga – lygiai tas pats, kas ir pas mus“ pagal adekvatumą realybei yra daugmaž tolygi frazei: „Pažįstu gerai aš tą jų Londoną - visą mėnesį ten gyvenau“.

2 pastaba. LV ir LT Dainų švenčių santykis nėra toks tragiškai „į vienus vartus“, bet irgi la-a-abai ryškiai ne LT naudai.

2015 m. Joninių nakties puokštė





















2015-06-25

„Ant kaktos parašyta“

Yra toks pasakymas „ant kaktos neparašyta“. Bet labai dažnai neparašyta atrodo tik tiems, kas nemoka skaityti. Žinoma, skaitymo iš kaktos menas yra klaidus. Vis dėlto jis gerokai mažesnio klaidumo nei, tarkime, chiromantinis skaitymas iš delno ;)

Šiemet pakankamai įdėmiai stebėjau ir stebiu įvairių partijų bei judėjimų veiklą Šiauliuose per savivaldybių rinkimus ir po jų. Todėl dabar lyg ir galiu pasakyti, ką ant partijų – tiksliau, šiauliškių jų skyrių, – ir judėjimų kaktos stebėdamas išskaičiau (tik tų, kurie pateko į miesto Tarybą).  Žinoma, galiu klysti, nes tai vien mano (iš)skaitymas, paremtas asmenine nuomone, bet vis dėlto:

Partijos Šiaulių skyrius ar judėjimas
Subjektyviai išskaitytas įrašas jo kaktoje


Lietuvos socialdemokratų partija
LSDP Vienos Šeimos Šiaulių miesto skyrius
Visuomeninis rinkimų komitetas „Artūro Visocko nepartinis sąrašas“
Ir tikrai žaliuojam
(ryškėjančių nokimo ženklų fone)
Visuomeninis rinkimų komitetas „Valerijaus Simulik judėjimas „Už Šiaulius“
„Noriu būti Šiaulių meru!3x(„Noriu būti Šiaulių meru!“)
Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai
Tabula rasa
(dešinėje pusėje brėžiantis M. Šiurkaus politprofiliui)
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis
„…pažįstam Steponavičių ir kitus ten…“
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga
Karbauskis. Naisiai
Partija Tvarka ir teisingumas
Kuri dabar čia ta mano kairė, o kuri dešinė?
Darbo partija
Бет кокиа вальджиа ира гера
ир мэс йос норим.
Lietuvos liaudies partija
[Neįskaitomas įrašas Lietuvos liaudies
Šiaulių šnektos runomis]


2015-06-18

Žolės jėga

Pastaruosius kelerius metus gegužės-birželio, kartais net liepos mėnesiais žolė įveikdavo Šiaulių miesto savivaldybės administraciją kone sausu rezultatu.

Šiemet administracija radikaliai pasikeitusi. Tačiau žolė – ta pati ir ji jau auga!

Žiūrėsime: kas ką ;)


Nuotrauka iš:
http://www.wallpaper1080hd.com/Picture/allimg/c110407/13021455052640-441I.jpg

2015-05-09

2015 m. gegužės 1-oji

Vakar sukako 45 metai, kai 1970 m. Šiauliuose, Lieporių mikrorajone, buvo pastatytas pirmasis dvylikos aukštų gyvenamasis namas.

Dėl to šiandien yra šventė ir niekas Lietuvoje nedirba.

2015-05-01

Municipaliniai klausimai

Pirmas klausimas. Ar gali Šiaulių savivaldos rinkimuose balsuoti tie raudonai pažymėtų namų gyventojai, kurie kuo ramiausiai kãkina savo augintinius ten, kur pažymėta geltonai?
 
Ir antras: kaip jie rytoj rinks tarybą, merą, jei net „produkcijos“ iš po savo augintinių pauodegės nesugeba surinkti? ;)



 2015-02-28

Klausimas dėl Šiaulių centrinės aikštės 1953 metais

Lietuvos žiūrovijai skirtame filmuke apie Stalino mirtį nuo 0,56 min. išdygsta vaizdelis su buvusia Pergalės aikšte, kurioje už sovietinio kario statulos styro štai toks nei šioks, nei toks statinys:
Gal kas žinote: o kas gi tai buvo?

2015-01-25