Rimantui Lazdynui (1951–2013) atminti

Šiandien sukanka 65 metai, kai 1951 m. gimė žurnalistas, internetinių enciklopedijų kūrėjas, politinis bei visuomenės veikėjas Rimantas Lazdynas. Mirė 2013 m.

1968 m. jis įkūrė pogrindinę socialdemokratinės krypties organizaciją, ją KGB išaiškino 1970 m. Tada Rimantas Lazdynas buvo pašalintas iš Vilniaus universiteto, kuriame studijavo prancūzų filologiją.

Wikipedijoje rašoma:
1988–1991 m. Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Šiaulių Sąjūdžio narys, 1989–1991 m. LPS Šiaulių tarybos narys, Politinės komisijos pirmininkas. 1989–1990 m. Šiaulių darbininkų sąjungos pirmininkas, Lietuvos darbininkų sąjungos vicepirmininkas.
[…]
Nuo 1989 m. birželio mėn. Lietuvos socialdemokratų partijos narys, 1989–1994 m. Šiaulių skyriaus pirmininkas, 1994–1999 m. ir nuo 2001 m. skyriaus pirmininko pavaduotojas. 1989–1994 m. LSDP tarybos narys, 1992–1994 m. LSDP prezidiumo narys. Vienas iš LSDP teorinės programos bei daugelio kitų dokumentų autorių.

Rimantas Lazdynas daug prisidėjo prie Lietuvos socialdemokratų partijos atkūrimo, ypač Šiauliuose, aktyviai dalyvavo jos veikloje atgimimo ir vėlesniais metais. Buvo socialdemokratas tikrąja šio žodžio reikšme. (Buvę) idėjiniai komunistai ir komjaunuoliai, kurie įvairiais lygiais vadovauja dabartinei socialdemokratų partija vadinamai partijai ir vietiniam jos skyriui, nesiteikė jo deramiau pagerbti net laidotuvių metu.

Daugiau apie Rimantą Lazdyną:


2016-02-28

Faustui Kiršai – 125

Šiandien sukanka 125 metai, kai 1891 m. Senadvaryje (Zarasų r.) gimė poetas Faustas Kirša.

Ta proga jo poemos „Pelenai“ (1930) fragmentėlis (iš čia):

Ant jambo supykau. Ir vėl jis? Bet ilgesnis.
Mat, juo toliau einu, juo darbas protingesnis.
Ir vis tik norisi rašyti ir tylėti…
Ne taip, kaip tinginys, paėmęs baltą skėtį.
Nuo saulės spindulių pridengia savo sprandą.
Oi ne, ne taip, nes jį vabzdžiai ir ten sukanda.
Aš noriu elgeta, sugraužęs duonos kąsnį,
Minėti už save kur kas nelaimingesnį.

Bet tik filosofams statyti laimės bokštai.
O aš galiu rašyt, ko mano mintys trokšta.

Ir eilėraštis „Pavasario gėlės“, kurį skaito pats poetas: https://www.pakartot.lt/album/rasytoju-balsai-i-dalis/pavasario-geles.


2016-02-25

Apie latvių liaudies šeiminius santykius

Kosto Korsako verstoje latvių liaudies dainoje vyras pirmomis dvejomis eilutėmis teiraujasi žmonos apie maitinimą, paskutinėmis dvejomis eilutėmis lyg ir gaudamas netikėtą, užuominų apie medžioklę ir žvejybą kupiną atsakymą:

Žmonele baltveidėle,
rytoj mes virsim?
Jerubėlė šile tupi,
Lydekėlė ežere guli.

Greta yra kita – lyg ir susisiejanti – daina, kurioje vyras vidinio monologo forma išsako retorinį klausimą, santūriai kviečiantį nesikišti į šeiminį gyvenimą, o po to įvardija trigubą savo darbštumą:

Kas kam rūpi,
Jog mušiau žmonelę?
Pats mušiau, patsai gailėjau,
Pats galvelę glosčiau.

Labai svarbu, kad abi dainos yra iš skyriaus „Meilės dainos“, iš pačios pačios jo pabaigos.

(Žr.: Mūza ateina nuo Dauguvos: vertimai iš latvių poezijos, vertė Kostas Korsakas, Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963, p. 44–45).


2016-02-19