„Gal, sulaukęs ledonešio, neprivalėsiu pradingti“…

„Gal, sulaukęs ledonešio, neprivalėsiu pradingti / kaip dingo laiveliai ar mano miestelio pilis,“ – rašė Stasys Stacevičius (1959–2012). Ir dingo-pradingo, bet liko-išliko, sakydamas daugelį dalykų ir štai šį:

***
Stoiškai šaltyje stovi stulpai,
elektra, regis, mano plaukais
iš kraštovaizdžio teka sielovaizdin,
o iš sielovaizdžio grįžta kraštovaizdin.
(Vidur giedriausio sielovaizdžio
stovim jauni ant gražiausio piliakalnio,
tikim žaibais ir vaikais,
o kažkur darganotam kraštovaizdy
stovim, deja, nejauni
ant gražiausio piliakalnio,
tikim žaibais ir plaukais.)
Elektra iš sielovaizdžio teka kraštovaizdin,
o iš kraštovaizdžio grįžta sielovaizdin,
bando sielovaizdis purtyt kraštovaizdį,
tačiau kraštovaizdis krečia sielovaizdį…
Vėtroj ir šaltyje mano plaukais
elektra tarp piliakalnių teka ir teka,
kol perdegs man akys.

O štai taip Stasys Stacevičius keliavo Gedimino prospekto šaligatviu 2012 metų rugsėjo 19 dieną, kai jį nufotografavau:

















2013-01-13

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą