Nuobiros

Tėvas grįžo iš kaimo, iš brolio. Parvežė septynis maišus bulvių. Penkis jų išpylėm šaltojoje po laiptais. Jei dabar, sėdėdamas savo pusrūsiniame darbo kambaryje, atidarau duris iš katilinės į laukujį koridorėlį, aštriai užkvimpa bulvėmis. Tai kvapas, kurį galiu pavadinti tikru ir kuris plevena štai virš Janio Rainio „Kopoti raksti“ 24-to tomo su jo dienoraščiais.

***

Dukra studentė: vakar viena močiutė cepelinus virė, šiandien kita – vai-tai grįšiu po savaitgalio į Vilnių, į savo vu‘išką Istorijos fakultetą visa išsiplėtojusi. (Bet šiandieninių cepelinų net keturis vis dėlto dar išsitransportavo traukiniu į sostinę.)

***

Sūnus ketvirtokas, kai šią pavakarę taisiau jam jo skriestuvą ir iš pirmo sykio nepataikiau to padaryti: „kai manęs neklausai, tai taip ir būna.“

***

Kai keliauji, stebi. Ankstų šių metų rugsėjo 19-tosios rytą keliavau iš Šiaulių į Vilnių. Kai autobusas sustojo Panevėžio stotyje, pažvelgęs pro langą pamačiau PAZ‘iką – ir laikas lyg atsisuko dešimtmečius atgalios.


(Panevėžietis Silvestras Gaižiūnas sako, kad čia ne Panevėžio, o Biržų autobusų parko PAZ‘ikas.)

2012-09-23

1 komentaras:

  1. Kad Biržų AP tokių turi, bent jau praeitą vasarą tokių važiuojančių turėjo – liudiju, bet maniau, kad jie siunčiami tik vietiniais maršrutais, rajono ribose, o šis – net iki Panevėžio atriedėjęs (kryptis toj vietoj tikrai Biržų).

    AtsakytiPanaikinti