Ne
per seniausiai po daug metų naujam išbandymui pasiėmiau savo seną tarybinį
juostinį fotoaparatą „Zenit-E“. Visą vasarą juo fotografuoju pasimėgaudamas,
bet iš 36 juostos kadrų dar teišnaudojau kokius dvidešimt kelis, atrodo, 23.
Žiūrėsiu, kas išeis, t. y. rezultato dar nematau, bet patinka pats
procesas.
Prieš
kelias dienas nusipirkom, aišku, nebenaujus: „Sony“ patefoną, „Yamaha“
stiprintuvą ir „Sansui“ kolonėles. Partempiau iš pusrūsio per 200 vinilinių
plokštelių, kurios jau kokie aštuoneri metai ten buvo sukištos į spintą. Dabar
visa šeimyna klausomės – atsiklausyti negalim. Garso kokybės ir jo tikrumo daug
daugiau nei visuose sykiu paimtuose mūsų turimuose skaitmeniniuose aparatuose.
Ar gal čia taip tik dėl nostalgijos atrodo… Bet malonumas didelis. Ir klasika,
ir džiazas, ir senas geras rokas… (visa vinilė daugiausia iš „Melodijos“
firmos) tiesiog puikiausiai skamba.
Sūnus,
būdamas metukų ir kažkiek, nulaužė turėto senojo patefono „Vega-109“ adatą.
Tada jos naujos pakeitimui neieškojau, o kai pradėjau prieš dvejus metus
ieškoti, visur man atsakydavo, kad tai bergždžias reikalas. Tada sugalvojom plokštelių
kolekciją priversti skambėti kitu būdu: nauju-nebenauju patefonu. Lyg ir pasiteisina (nežinau tik, ar pasiteisina šio žodžio sangrąžinės
formos vartojimas tąja reikšme).
2012-08-26
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą