Tai šį, tai tą išverčiu iš Aleksandro Čako (nuotraukoje jis 1939 metais). Dabar
užkliuvo toks eilėraštis iš jo rinkinio „Vaizduotės veidrodžiai“ (1938), kurio
viso turbūt neįveiksiu, nes jis rimuotas (o rimuoti – ne mano pajėgoms), bet
pabaigą, kuri mane žavi, pabandžiau sulietuvinti:
<…>
Kiekvieną vakarą ateisim
Išgerti čia geltono vyno,
Kalbėsimės ilgai ilgai
Apie ilgesį savo ir spliną.
Kiekvieną vakarą tegrieš
Smuiku čia senąjį repertuarą,
O mes ant kamščio vyno taurėj
Išplauksime į Zanzibarą.
2012-05-24
Perskaičius pabaigą norisi ir eilėraščio pradžios. Gražu. Ačiū Čakui, ačiū vertėjui.
AtsakytiPanaikinti