Apie piktavališkus anoniminius internetinius komentarus / komentatorius

Vadinamasis blogeris esu nuo 2009 m. birželio 26 d. (čia mano pirmasis įrašas). Besiblogeriaudamas laipsniškai jutau, kad apie šitą problemą anksčiau ar vėliau neišvengiamai reikės parašyti, bet tas reikalingumas ypač paaštrėjo šiais metais, kai savo tinklaraštį perkėliau į blogspot terpę, turbūt dėl to, kad blogspot'e didesnis pra/pri-einamumas, o gal ir dėl kitų priežasčių – nežinau. Bet tai ir nėra labai svarbu.

Svarbiausia – pati problema. O ji gal net kiek banaloka: įrašų komentavimas ir komentatoriai. Buvau, tebesu ir visada būsiu savo bloge įjungęs tokį „mygtuką“, kad kiekvienas komentaras pirmiausia patenka į mano el. paštą, kad aš, prieš viešindamas, jį peržiūrėčiau. Nes maža, kas ką parašys, dėl ko paskui tektų ilgai ir nuobodžiai aiškintis, gal net teisėsaugai ar savo sąžinei. Bet ir tokia tvarka neatbaido visokių – taip sakant – rašinėtojų, kurių minčių „perlus“ be skrupulų aš, žinoma, delete'nu. Kartais pasitaiko ir konceptualių komentarų, bet deja, anonimiškų ir – svarbiausia – piktavališkų, kuriuos aš irgi ištrinu, jų nė negalvodamas skelbti. Piktavališki: kurie nori „įkąsti“, mane mentoriškai mokyti, „iš aukšto“ pamokslauti ir pan. Savo tinklaraštyje tokių komentuotojų-skaitytojų, tiesiai sakau, nepakęsiu, tokiems čia nėra kas veikti, tepersijungie jie į www.delfi.lt ar panašiai ir ten anonimiškai-piktavališkai-mentoriškai tekomentuojie į valias valiausias.

Man anonimai net bandė aiškinti, kad aš esą pasirinkęs tokią terpę (kokia esąs tinklaraštis), kurioje anonimiškumas esą visiškai nereiškiąs blogo tono. O aš sakau ir sakysiu, kad anonimiškumas, ypač piktavališkas (!), visada reiškė ir reiškia blogą toną, blogą skonį, nepakankamą išsilavinimą ir pan. Dėl to didesnė mano pagarba tenka tiems internetiniams leidiniams, kurie reikalauja priregistruotų vartotojų-komentuotojų ir neatidaro Pandoros skrynios visiems palaidasmegeniams-palaidaliežuviams anonimams. Dėl to aš mieliau rašau leidiniams, kurie reikalauja komentatorių registracijos (pvz., „Šiaurės Atėnai“), nei tiems, kurie tokios registracijos nereikalauja (pvz., „Literatūra ir menas“).

Tokia mano pozicija: arba šnekamės civilizuotai, t. y. pažindami, matydami, identifikuodami vienas kitą ir prisiimdami asmeninę-moralinę atsakomybę už tai, ką sakome, arba iš viso nesišnekame.

Būk civilizuotas – visada prisistatyk!

2012 m. kovo 13 d.

5 komentarai:

  1. Dėl tų anonimiškų komentarų nesu toks griežtas. Taip, kartkartėm išdygsta koks vienas kitas, bet palieku kaip kokį kartųjį pipirą. Nors dažniausiai, manau, paprasčiausiai patingima pasirinkt iš eilutės po rašomo komentaro langu „komentuoti kaip:“. Kita vertus, palygint mažai tokių, kurie virtualioj erdvėj egzistuoja tikrais vardais ir/ar pavardėm, dar ir savo atvaizdą viešindami. Ar komentaras, pasirašytas Troy arba Kasandra, informatyvesnis negu Anonimiškas?
    P.S. Troyų paminėjau tik kaip pavyzdį; bent aš neturiu jokių pretenzijų jam.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Virginijau,
      man Troy'jus ir pan. nėra anonimai, nes galiu jį/juos identifikuoti pagal jo/jų rašymus :)
      Anonimas man yra toks, kuris išdygsta tuščioj vietoj ir panyra atgal į ją, į tuščią vietą.

      Panaikinti
  2. Vigmantai, ne tokie jau mūsų įrašai pop- kaip delfi.lt, kad tokie komentarai birte birtų; gal ir klystu, bet man tai vos vos dvelkia fobija: kad tik kas nors ko nors nemalonaus mums netarstelėtų:) Bet juk šitą autocenzūrą mes atliekame rašydami! Nieko neprovokuojame. Atsiprašau, tik savo patirtim remdamasis taip svarstau, gal Tavo kur kas skaudesnė.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Turėjau itin nemalonių-nemandagių ir visaip kitaip negerų patirčių, kurios mane ir privertė šitą tekstuką parašyti ir tokias patirtis keliančius komentavimus, į juos nė nesigilinant, tuoj pat be gailesčio naikinti.

      Panaikinti
  3. Tegalima visgi ir pritarti... Nebent blog'as būtų skirtas socialiniams komentatorių/jų (ir komentarų, ir komentuojančiųjų) tyrimui... Šiaip tai atliepia dažniausia tik viena - paprastą piktavališkumą ir/ar galėjimą, tiesiog laisvą galėjimą - woohoo! - išsakyti, tiksliau, išdrėbti tai, ką nori... bele ką, kaip sakoma...
    Gal kvailas pasakymas, bet ir gaunasi toks nelyg savęs įprasminimas (kad aš esu) per...neįprasminimą...
    asmeniškai irgi esu už neanoniminius komentarus - nes, tebūnie tai ir tiesiog nick'as (bet pastovus nick'as), - nes taip pati polemika, o ir diskusija tampa kur kas platesne, ne sausa, galbūt, kažkuria prasme, net intertekstualesne...kai žinai - tebūnie virtualiai tik - koks tas žmogus...

    Aurimas. Besimokęs ŠU :)

    AtsakytiPanaikinti